Maskvos valstybinis tarptautinių santykių instituto ekspertas Michailas Alexandrovas pareiškė, kad Sakartvelas privalo įsileisti Rusijos ekspertus į šalies sostinėje esančią Lugaro laboratoriją.
Jei kartvelai atsisakys tą padaryti, anot eksperto, Kremlius turėtų paleisti raketą į šį tyrimų centrą.
Tai ne pirmas kartas, kai Rusija linksniuoja Lugaro laboratoriją. 2017 metais Kremlius tvirtino, kad Tbilisyje įsikūrusiame mokslo centre Jungtinės Valstijos kuria biologinį ginklą.
Tokią informaciją paneigė JAV Valstybės departamentas bei ne vienas biologinio ginklo ekspertas. Specialistai Rusijos kaltinimus prieš ketverius metus įvertino kaip propagandos ir informacinio karo dalį.
Prieš 14 metų pasaulis jau matė Rusijos agresiją prieš Sakartvelą. Kariniai susidūrimai tarp Gruzijos armijos ir Pietų Osetijos milicijos prasidėjo 2008 m. liepą, o rugpjūčio 7-8 d. naktį Gruzijos kariuomenė pradėjo puolimą Pietų Osetijoje.
Rugpjūčio 9 d. įkarą įsitraukė Rusija, kuri nuo 1992 m. Pietų Osetijoje ir Abchazijoje turėjo taikdarių pajėgas. Su papildomomis pajėgomis permestomis iš Šiaurės Kaukazo Rusija greitai nugalėjo Gruzijos kariuomenę. Rusijos kariuomenė puolė tiek Pietų Osetijoje, tiek Abchazijoje. Iš Pietų Osetijos ir Abchazijos Rusijos kariuomenė veržėsi gilyn į Gruzijos teritoriją – Abchazijos fronte ji pasiekė Počio uostą prie Juodosios jūros, Pietų Osetijos fronte per keliolika kilometrų priartėjo prie Tbilisio.
Rugpjūčio 12 d. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė nutraukiantis karo veiksmus. Rugpjūčio 15 d. tarp Gruzijos ir Rusijos buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl ugnies nutraukimo. Susitarimui tarpininkavo Europos Sąjungą atstovavęs Nicolas Sarkozy.
Pagal susitarimą karinės pajėgos turėjo būti atitrauktos į pozicijas buvusias prieš karinių veiksmų pradžią, o Gruzija įsipareigojo nesiimti jėgos prieš separatistines respublikas. Rusija šio susitarimo nesilaikė ir iš prieš konfliktą Gruzijos kontroliuotų Abchazijos ir Pietų Osetijos dalių nepasitraukė. Dar du mėnesius Rusijos karinės pajėgos laikė užėmusios ir „buferines zonas“ Gruzijoje.
2008 m. rugpjūčio 26 d. Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę ir pasirašė su šiomis nepripažintomis valstybėmis karinio bendradarbiavimo sutartis.
Rusija dar vienai šaliai pagrasino „Ukrainos scenarijumi“
Tai ne pirmas kartas šią savaitę, kai Kremlius grasina kitoms valstybėms. Rusija Bosnijai ir Hercegovinai pareiškė, kad gali pasikartoti „Ukrainos scenarijus“, jei šalis nuspręstų stoti į NATO.
Kaip skelbia „Balkan Observer“ cituojanti naujienų agentūra „Unian“, Rusijos ambasadorius Bosnijoje ir Hercegovinoje Igoris Kalabuchovas pagrasino, kad Rusija reaguos, jei Bosnija ir Hercegovina priartės prie narystės NATO.
„Pavyzdys Ukrainoje rodo, ko iš mūsų galima tikėtis. Jeigu yra grėsmė, mes į ją reaguojame“, – Bosnijos televizijoje kalbėjo ambasadorius.
Pasak I. Kabuchovo, Rusija kol kas neturi plano Bosnijos ir Hercegovinos atvejui, tačiau ketina reaguoti, priklausomai nuo strateginės ir geopolitinės situacijos.
Vienas iš Bosnijos ir Hercegovinos vadovų Željko Komšičius pasmerkė tokius Rusijos ambasadoriaus žodžius. Jis tvirtino, kad šalies planas prisijungti prie NATO gali būti patvirtintas tik pačios Bosnijos ir Hercegovinos ir tai negali būti pretekstu užpulti šios Balkanų valstybės.
Bosnija ir Hercegovina buvo pakviesta prisijungti prie NATO 2010 metais, kai valstybei buvo suteiktas narystės veiksmų planas.
