Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ir Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) netikėtai prisidėjo prie Prancūzijos, Vokietijos ir Europos Komisijos lyderių derybose dėl Graikijos skolų krizės.
„Susitarimo iki šiol nėra ne dėl neva nepalenkiamos, bekompromisės ir nesuprantamos graikų pozicijos, – A.Cipras rašo straipsnyje, kurį paskelbė Prancūzijos dienraštis „Le Monde“. – Jo nėra dėl kai kurių institucijų veikėjų užsispyrimo teikti absurdiškus pasiūlymus ir demonstruoti visišką abejingumą Graikijos žmonių pastarajam demokratiniam pasirinkimui.“
Graikija derasi su savo kreditoriais – Europos Sąjunga, Europos centrinio banku (ECB) ir TVF, kad Atėnams būtų pervesta 7,2 mlrd. eurų išmoka pagal šalies finansinio gelbėjimo programą.
Tačiau kelias susitarimo link buvo duobėtas, nes skolintojai reikalauja didesnių reformų mainais į pinigus, o A.Cipro vyriausybė, kuri buvo išrinkta į valdžią žadėdama nutraukti griežto taupymo politiką, nesutinka imtis tų pokyčių.
A.Cipras sakė, kad jo vyriausybė padarė nuolaidų – be kita ko, sutikusi pradėti įvairius privatizacijos procesus, kuriems Atėnai anksčiau priešinosi.
Graikija taip pat sutiko pertvarkyti pridėtinės vertės mokesčio sistemą ir pensijų sistemą.
Premjeras sakė, kad užuot vykdžiusi tolesnes griežto taupymo priemones, kurios iki šiol tik gilino recesiją Graikijoje, jo vyriausybė taip pat pateikė pasiūlymą didinti valstybės pajamas.
Tarp planuojamų priemonių numatomas specialus mokestis turtingiausiems gyventojams, griežtesnė kova su mokesčių slėpimu ir transliavimo bei kitų licencijų pardavimas viešuose konkursuose.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
