„Tikiu, kad dabar esame priartėję prie susitarimo labiau negu kada nors anksčiau“, – pažymėjo parlamente sakydamas kalbą A.Cipras, kritikuojamas opozicijos dėl derybų su šalies kreditoriais būklės.
Tačiau premjeras tvirtino, kad bet koks susitarimas turi apimti dalies skolų nurašymą, siekiant „galutinio“ sprendinio Graikijos krizėje. Jis taip pat atmetė pasiūlymus, kuriuos tarptautiniai skolintojai pateikė Atėnams šią savaitę.
„Aišku, kad Graikijos vyriausybė jokiomis aplinkybėmis negali sutikti su absurdiškais pasiūlymais“, – sakė A.Cipras.
Jis atsisakė įvardyti galutinį terminą, iki kurio turi būti pasiektas susitarimas.
„Laiko ribos nėra. ... Mūsų riba – pasiekti susitarimą, kuris būtų įgyvendinamas ir sąžiningas“, – aiškino vyriausybės vadovas.
Atėnai anksčiau padidino įtampą šiose žūtbūtinėse derybose, atidėję penktadienį turėtą atlikti mokėjimą TVF; tokiu būdu laimėta šiek tiek laiko susitarti dėl sąlygų, kurios būtų labiau suderinamos su vyriausybės programa, atmetančia griežto taupymo politiką.
40-metis A.Cipras yra spaudžiamas griežtosios linijos šalininkų savo radikalioje kairiojoje partijoje „Syriza“, kurie ragina tvirtai atmesti reikalavimus Atėnams dar labiau susiveržti diržus.
Jis argumentavo, kad Graikijoje taikyta „ciniška“ ekonomikos slopinimo ir griežto taupymo politika galiausiai paveiks kitas Europos valstybes, kurių ekonomikos išgyvena sunkų laikotarpį.
„Tie, kas tiki, kad nubaudus Graikiją nukentės tik Graikija, yra visiškoje tamsoje“, – pabrėžė A.Cipras.
„Varpai suskambės daugiausiai Pietų Europos šalims“, kurios šiuo metu naudojasi Europos centrinio banko (ECB) ekonomikos skatinimo priemonėmis, pridūrė premjeras.
„Nuo šiandienos praėjus pusantrų metų, Italijos skolos tebesieks apie 130 proc. (bendrojo vidaus) produkto. ... Tai taip pat susiję su Prancūzija ir pačia Vokietija“, – pabrėžė A.Cipras.
Atėnai turėjo iki penktadienio grąžinti TVF 300 mln. eurų, bet ketvirtadienio vakarą paskelbė apjungsiantys visus keturis mokėjimus, kuriuos šalis birželį turi pervesti Tarptautiniam valiutos fondui – iš viso 1,6 mlrd. eurų. Šios lėšos turi būti pervestos ne vėliau negu birželio 30 dieną.
Trumpam išvengusi nemokumo grėsmės Graikija laimėjo šiek tiek daugiau laiko deryboms su savo skolintojais – ES, TVF ir ECB – kurie reikalauja, kad Atėnai įsipareigotų vykdyti alinančias reformas mainais į paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal ankstesnę finansinės pagalbos programą.
Tačiau Atėnų manevras sukėlė nerimą investuotojams, o Atėnų sudėtinis indeksas penktadienį prekybos pabaigoje buvo sumažėjęs 4,96 procento.
Daugelis būgštauja, kad Graikijos bankrotas gali sukelti virtinę įvykių, kurie vestų prie chaotiško šalies pasitraukimo iš euro zonos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
