Michailas Gorbačiovas teigia, kad buvęs JAV prezidentas G. Bushas pespėjo jį dėl jo saugumo likus kelioms savaitėms iki 1991-ųjų rugpjūčio pučo.Buvęs Sovietų sąjungos vadovas ir Nobelio premijos laureatas nepavykusio sąmokslo 20-mečio išvakarėse teigė, kad George'as Bushas žinutę perdavė telefoninio pokalbio metu, praneša naujienų agentūra AFP.
Apie tai 80-metis M. Gorbačiovas prabilo interviu laikraščiui „Rossiskaja Gazeta“, kuriame taip pat dar kartą išreiškė apgailestavimą, kad jam nepavyko sovietų imperijos apsaugoti nuo iširimo ir sukritikavo savo demokratinį varžovą Borisą Jelciną.
„G. Buskas man paskambino. Jis citavo Maskvos Meros Gavriilo Popovo informaciją“, – apie 1991 metų rugpjūčio 19 dienos perversmą, kuriuo griežtos linijos šalininkai mėgino užkirsti kelią jo liberalioms reformoms, kalbėjo M. Gorbačiovas.Tačiau jis teigia nepatikėjęs JAV prezidentu, kadangi „reikia būti kvailiu“, kad nuspręstum jėga užimti valdžią, kai Sovietų Sąjungoje matomi esminių pokyčių ženklai.
„Nelaimei, jie tikrai buvo kvailiai“, – kalbėjo M. Gorbačiovas.
Komunistų partijos maište prieš M. Gorbačiovą dalyvavo KGB vadovas ir jo paties viceprezidentas, taip pat Sovietų Sąjungos gynybos ir vidaus reikalų ministrai.
Grupė senų partijos narių prie Juodosios jūros atostogavusiam M. Gorbačiovui skyrė namų areštą, paskelbė, kad dabar vadovauja jie ir kad liberalizacijos era baigėsi.
„Neturėjau vykti tų atostogų. Tai buvo klaida“, – pripažino M. Gorbačiovas.
Bandymas įvykdyti perversmą tęsėsi tris dienas, galiausiai valdžią Rusijoje perėmė jaunesnis M. Gorbačiovo varžovas B. Jelcijas. Po kelių mėnesių Sovietų Sąjunga žlugo.
M. Gorbačiovas teigia, kad pradėjęs precedento neturėjusias programas jis nesiekė palaidoti Sovietų Sąjungos ir vis dar kritiškai vertina J. Belcino sprendimą 1991 metų gruodį oficialiai paskelbti apie Sąjungos suirimą.
„Jis taip troško valdžios. Reikėjo jį paskirti ambasadoriumi kokioje nors bananų respublikoje, kad jis ramioje ir gražioje vietoje galėtų rūkyti kaljaną“, – apie B. Jelciną kalbėjo M. Gorbačiovas.
1989–1993 metais JAV prezidento pareigas ėjęs G. Bushas buvo laikomas vienu M. Gorbačiovui artimiausių Vakarų šalių lyderių. Jis neskubėjo reikšti viešos paramos B. Jelcino nepriklausomos Rusijos siekiui.
M. Gorbačiovas teigė manąs, kad JAV ir Vokietija tuo metu rėmė Sovietų Sąjungos išsaugojimo idėją, nes „jos nežinojo, ar joms nesmogs iširusios Sąjungos dalys“.
„Tačiau kiti Vašingtone raitojosi rankoves ir slapta iš anksto jas ragino“, – kalbėjo jis.
Anot M. Gorbačiovo, „G. Bushas užlaikė Ukrainos ir Baltijos valstybių nepriklausomybės siekį“.
15 respublikų sąjunga ėmė skeldėti netrukus po Berlyno sienos griuvimo 1989 metais, vis didėjant pritarimui komunistinės ir Vakarų Vokietijų suvienijimui.
1990 metų kovą nepriklausomybę paskelbė Lietuva, netrukus jos pėdomis pasekė Latvija, Estija bei Ukraina.
M. Gorbačiovas apgailestavo, kad „perestroikos“ ir „glasnost“ reformų programas jis pradėjo per vėlai, kad pavyktų išsaugoti Sovietų Sąjungą. Tačiau jis teigė raginęs G. Bushą ir kitus Vakarų šalių vadovus 1991 metų birželį skirti Maskvai 30 mlrd. dolerių paskolą, kuri galbūt būtų Sąjungą išgelbėjusi.
„Amerikiečiai ir japonai buvo prieš“, – sakė M. Gorbačiovas.
