Prie anksčiau šį mėnesį pasiekto pamatinio susitarimo dėl tarptautinės mokesčių reformos, kuriame, be kita ko, numatytas minimalus 15 proc. pelno mokestis, jau prisijungė 132 šalys.
Tačiau 19 didžiausių ūkių ir Europos Sąjungos (ES) pritarimas susitarimui padės užtikrinti, kad reforma po ilgų metų derybų pagaliau taps tikrove.
„Pasiekėme istorinį susitarimą dėl stabilesnės ir sąžiningesnės tarptautinio apmokestinimo struktūros“, – pareiškė G-20 ministrai baigiamajame pareiškime, kuris buvo paskelbtas po Venecijoje dvi dienas vykusių derybų.
„Pritariame pagrindinėms dviejų ramsčių – dėl tarptautinių bendrovių pelno perskirstymo ir efektyvaus minimalaus pasaulinio mokesčio tarifo – sudedamosioms dalims.“
G-20 susitikime dalyvavusi JAV iždo sekretorė Janet Yellen pabrėžė, jog dabar būtina neprarasti pagreičio.
„Pasaulis yra pasirengęs užbaigti visuotines varžybas, kas verslui taikys mažesnius mokesčius“, – pareiškė ji pranešime ir pridūrė, jog „dabar reikėtų nedelsti ir pasiekti galutinį susitarimą“.
Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire susitarimą pavadino kartą per šimtmetį pasitaikančia galimybe įgyvendinti „mokesčių revoliuciją“ ir pridūrė: „Kelio atgal nebėra.“
O Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas tviteryje parašė: „Pagaliau didžiosios korporacijos nebegalės išvengti savo mokestinių įsipareigojimų.“
Apmokestinimo reformų tikslas – neleisti šalims, norinčioms pritraukti kuo daugiau investicijų, konkuruoti siūlant mažiausius mokesčių tarifus, nes tarptautinės bendrovės dėl to dažnai moka itin mažus mokesčius.
Galutinis susitarimas turėtų būti parengtas rengiantis G-20 lyderių susitikimui Romoje šių metų spalį.
Tikimasi, kad pasaulinė mokesčių reforma įsigalios 2023 metais.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Vokietija, ragino nustatyti didesnį minimalų pelno mokesčio tarifą.
Tačiau kai kurios kitos šalys nepritaria 15 proc. tarifui, pavyzdžiui, Airija, kuri, pasiūliusi mažus mokesčius, į Dubliną atviliojo technologijų milžinus „Apple“ ir „Google“.
G-20 ministrai savo baigiamajame pareiškime „pakvietė“ šalis prisijungti prie susitarimo.
Nepritarus Airijai ir dar dviem susilaikančioms ES šalims – Vengrijai ir Estijai, ES negali įgyvendinti susitarimo.
Tad už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni, nors ir pasveikinęs „beprecedentį susitarimą“, įspėjo: „Mūsų darbas dar nebaigtas.“
