Į Briuselį susirinkę Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį sprendė eilę klausimų susijusių su Bendrijos ekonomika, klimato kaita bei ateities institucijų reformą. Tačiau ne visais klausimais pavyko rasti bendrus sutarimus.
Klimato kaitos klausimai atidėti
Buvo tikimasi, kad ši Europos Vadovų Taryba priims bendrą sprendimą, kuriuo ragins visas valstybes, išskyrus skurdžiausias, prisidėti prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo besivystančiuose šalyse. Pagrindiniai principai paskirstant finansinę naštą tarptautiniu lygiu būtų galimybė mokėti (angl. ability to pay) ir atsakomybė pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygį.
Tačiau nesusitarus dėl skiriamo finansavimo dydžio, sprendimas buvo atidėtas iki spalio mėnesio. Daug vilčių šiuo klausimu yra dedama rudenį organizuojamai pasaulinio lygio klimato kaitos konferencijai Kopenhagoje, kurioje turėtų būti priimti svarbūs sprendimai susiję su klimato atšilimu.
Lisabonos sutartis - diskusijų klausimas
Ketvirtadienio vakarą prasidėjusios diskusijos dėl Lisabonos sutarties neatnešė lauktų rezultatų. Manoma, kad jos bus tęsiamos ir šiandien.
Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas siekia, kad į Lisabonos sutartį būtų įtrauktas protokolas, kuriame suteikiama apsauga Airijos įstatymams dėl karinio neutralumo, abortų ir mokesčių sistemos.
Kai kurių ES valstybių narių atstovai teigia, kad tokio pobūdžio atvira diskusija gali padrąsinti sutarties oponentus.
Nors dauguma ES narių Lisabonos sutartį ratifikavo, euroskeptiškų pažiūrių Čekijos ir Lenkijos prezidentai atsisakė pasirašyti tokius sprendimus, kol dokumento neratifikuos Airija, kurį planuoja pakartotiną referendumą surengti rudenį.
Pasiektas susitarimas dėl finansų rinkų priežiūros
ES lyderiai pasiekė susitarimą dėl griežtesnės finansų sektoriaus priežiūros, kuriai pritarė ir Didžioji Britanija, nors pastaroji ir stengėsi sušvelninti priežiūros institucijų galias.
Pastarosiomis savaitėmis britai aktyviai veikė Europos Komisijoje stengdamiesi, kad nebūtų priimtas sprendimas dėl trijų priežiūros institucijų sukūrimo, kurios galėtų įpareigoti nacionalines vyriausybės galbėti bankus prieš pastarųjų valią.
Toks Didžiosios Britanijos žingsnis yra suprantamas, kadangi tai didžiausia finansinių institucijų sostinė Europoje. Ir ji norėtų, kad valstybės kuo mažiau kontroliuotų pinigų srautus.
Britai paprieštaravo, kad Europos Centrinis Bankas turėtų lemiantį balsą naujoje Europos sisteminių rizikų taryboje, kurios darbas būtų pastebėti bet kokią grėsmę finansiniam stabilumui ES.
Anot britų ir kai kurių kitų šalių, tokiu būdu 16 eurą turinčių šalių taptų pranašesnės prieš tas, kuriose iki šiol cirkuliuoja sava valiuta.
Be to, baiminamasi, kad siūloma įkurti Europos finansinės priežiūros sistema, turinti stebėti atskiras kompanijas ir užkirsti kelią jų žlugimui, taptų viršesnė už nacionalines vyriausybes.
Išsakyta parama Barrosui
ES šalių vadovai vienbalsiai palaimino dabartinio Europos Komisijos prezidento portugalo Jose Manuelio Barroso kandidatūrą antrai kadencijai į šį postą. Anot Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus, pastarasis sprendimas buvo priimtas vieningai.
J. M. Barroso kandidatūrai dar turės pritarti Europos Parlamentas, kuris neturi tokios vieningos nuomonės, kaip ES vadovai.
Dalis Europos Parlamento partijų jau dabar viešai kritikuoją šį sprendimą ir teigia, kad Parlamentui daromas spaudimas.
J. M. Barroso ketvirtadienį išdėstė savo viziją dėl europiečius ginančio, visa apimančio kontinentinio projekto ir pareiškė, kad reikia "daugiau Europos".
ES lyderiams J.M.Barroso nusiuntė dviejų puslapių laišką, kuriame, dėstydamas savo politiką, rašė: "Tikiu, kad krizės laikais mums labiau nei bet kada reikia stiprios Europos Sąjungos ir stiprios Europos Komisijos".
"Mums reikia daugiau, o ne mažiau Europos, - rašė buvęs Portugalijos premjeras, kurio komentarai aiškiai nepatiks euroskeptikams. - Tai momentas didinti savo ambicijas dėl Europos, o ne jas mažinti".
53 metų J.M.Barroso, su kuriuo dėl šio posto iš esmės niekas nesivaržo, remia dauguma Europos lyderių, tarp jų - britai, prancūzai ir vokiečiai, tarp jų ir Lietuva.
Susitarimai tarptautiniais klausimais
Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas susitiko su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Jacques‘u Barrot‘u ir aptarė ES vizų politiką Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities atžvilgiu.
Lietuva pasisako už bevizį ar daug labiau supaprastintą Šengeno vizų režimą su visomis Baltijos jūros regiono šalimis. Taip pat ir bevizio režimo suteikimą Rusijos Kaliningrado srities gyventojams ir pakvietė Komisija parengti atitinkamus siūlymus.
Pasak ministro V.Ušacko, būtina rasti lanksčius sprendimus, kurie suteiktų galimybes kiek galima laisviau judėti Rusijos Kaliningrado srities ir atitinkamai Lietuvos gyventojams, ir sumažinti vizų kainas Baltarusijos piliečiams.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu Baltarusijos piliečiams nustatytos vizų režimo į ES sąlygos yra blogesnės nei Rusijos ir Ukrainos piliečiams (Baltarusijos piliečiai moka 60 eurų, o Rusijos – 35 eurus). Pasak V.Ušacko, Baltarusijai tapus Rytų partnerystės iniciatyvos nare, reikėtų peržiūrėti Baltarusijai taikomą vizų režimą ir sumažinti vizų kainą. Tai, ministro teigimu, paskatintų ES ir Baltarusijos piliečių ir verslo kontaktus, kultūrinius mainus ir didintų turizmo srautą.
Europos Komisijos primininko pavaduotojas J.Barrot‘as sakė esąs pasirengęs svarstyti siūlymus dėl vizų režimo palengvinimo Kaliningrado srities gyventojams ir laukiantis bendrų Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos siūlymų.
Pristatytas A. Šemeta
Briuselyje Lietuvos premjeras Andrius Kubilius J.M.Barroso pristatė Algirdą Šemetą, kaip galimą kandidatą užimti eurokomisaro postą.
Anot A. Kubiliaus, J.M.Barroso tiko A. Šemetos kandidatūra ir bus pradėtos oficialios procedūros dėl jo paskirimo.
A. Šemeta turėtų perimti išrinktosios prezidentės Dalios Grybauskaitės turimą biudžeto ir finansinio programavimo eurokomisaro portfelį.
Europos Vadovų tarybos fone - ūkininkų laužai
Ši Vadovų Taryba neapsėjo ir be tradicinių protesto akcijų. Briuselyje priešais Justus Lipsius pastatą, kuriame diskusijas veda susirinkę ES vadovai, ūkininkai iš penkių šalių surengė piketą.
Ūkininkai iš Belgijos, Prancūzijos, Olandijos ir Lenkijos reikalauja penkiais procentais sumažinti pieno kvotas.
"Mes esame negirdimi. Mums reikia pinigų fermoms išlaikyti. Politikai nenori su mumis kalbėtis", - emocingai kalbėjo vienas iš protestuojančių ūkininkų. Jis aiškino, jog dabar ūkininkai pagamina daugiau pieno nei gali realizuoti.
Ketvirtadienio vakarą traktoriais prie pastato apsauginės zonos, kurioje vyksta Europos Vadovų taryba, suvažiavę ūkininkai sukūrė laužus, kurių dūmuose paskendo prieigos.
Jie skanduoja "nebeišgyvenantys" ir reikalauja dėmesio. Pasak pačių protestuotojų atstovų, jų yra apie tris tūkstančius ir jie sako neketinantys trauktis iki kol išsiskirstys Vadovų taryba, tai yra penktadienio vakaro.
