Gruodžio 3 dieną komitetas, kuriam pavesta išsaugoti laukinę gamtą, sumažino vilkų apsaugos statusą po to, kai jo nariai balsavo už Europos Sąjungos pasiūlymą sumažinti vilkų medžiojimo apribojimus.
Europos Sąjunga, pasiūliusi priemonę, skirtą apsaugoti naminius gyvūnus, apskaičiavo, kad vilkai kasmet nužudo 65 tūkst. gyvulių, kurie turėjo tapti žmonių maistu.
Nors medžiotojai palankiai vertino pasiūlymą, aplinkos apsaugos grupės itin pasipiktino.
„Šis sprendimas, tai žalia šviesa šaudyti vilkus“, – sakė Marta Klimkiewicz iš organizacijos „ClientEarth“.
Sofie Ruysschaert, „BirdLife Europe and Central Asia“ atstovė, teigė, kad tai kelia pavojų, nes „gali būti sužlugdyta dešimtmečius trukusi Europos gamtosaugos pažanga“.
XIX ir XX a. vilkai buvo išnaikinti didžiojoje Europos dalyje, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jie sugrįžo, nes valstybės apsaugojo jų buveines ir apribojo teisę juos medžioti.
Dabar žemyne klajoja apie 20 000 vilkų, o didėjanti įtampa su ūkininkais paskatino kaimo bendruomenių raginimus juos medžioti.
Siekiama atrasti pusiausvyrą
Europos medžioklės ir apsaugos federacijos (FACE) prezidentas Laurensas Hoedemakeris teigė, kad jis palankiai įvertino žinią, jog šis pasiūlymas buvo „teigiamai įvertintas kaip iniciatyva, kuria siekiama pusiausvyros tarp apsaugos ir rūšių valdymo“.
Šį šimtmetį Europos vilkai dar nenužudė nė vieno žmogaus, tačiau medžiojo gyvulius. 2022 m. rugsėjį pilkojo vilko patinas, įėjo į aptvarą netoli Vokietijos ūkio ir papjovė ponį, kuris priklausė Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen.
Po balsavimo paskelbtame pareiškime U. Leyen teigė, kad vilkų apsaugos statuso pakeitimas yra „svarbi žinia mūsų kaimo bendruomenėms ir ūkininkams, nes mums reikia subalansuoto požiūrio į laukinės gamtos ir mūsų pragyvenimo šaltinių apsaugą“.
Užuot žudę vilkus, aplinkosaugininkai ragino imtis priemonių, kurios leistų jiems taikiai sugyventi su žmonėmis, pavyzdžiui, įsigyti tarnybinių šunų ir įrengti elektrines tvoras.
Jie įspėjo, kad vilkų medžiojimas gali pakenkti gyvuliams, nes išardys kaimenes ir privers vienišus vilkus medžioti ūkiuose.
Aplinkosaugininkai sunerimę
Sabienas Leemansas, WWF Europos padalinio atstovas, sakė: „Griežtos rūšies apsaugos statuso sumažinimas, siekiant politinės naudos keletui žmonių, kelia pavojų dešimtmečius vykdytoms pastangoms išsaugoti vilkus.“
2018 m. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) atliktame vertinime nustatyta, kad trys iš devynių vilkų populiacijų ES yra ant išnykimo ribos, o dar trys – beveik išnykusios.
Vis dėlto mokslininkai teigia, kad Europos vilkų populiacija yra pakankamai sveika, todėl šis sprendimas neturėtų reikšti katastrofos šiai rūšiai, tačiau įspėja, kad jis gali būti pražūtingas vietinėms populiacijoms, kurios svyruoja ties išlikimo riba.
„Kelių vilkų išskerdimas ir nužudymas vienur ar kitur nepakenks visai vilkų populiacijai Europoje, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip ir kur tai yra daroma“, –sakė LCIE pirmininkas Luigi Boitani.
Ūkininkai protestuoja
2022 m. Šveicarija panašiu pasiūlymu bandė sumažinti vilkų apsaugos statusą, tačiau nesurinko pakankamai paramos.
Šių metų pradžioje Šveicarijos ūkininkai išmetė avių skerdienas prie vyriausybės pastato, reikalaudami imtis aktyvesnių veiksmų prieš plėšrūnus.
ES pasiūlymas, kuriam Europos Taryba pritarė dviejų trečdalių balsų dauguma, pateiktas po to, kai šiemet po įnirtingų ūkininkų protestų Europos politikai sušvelnino kelias gamtos apsaugos politikos priemones.
Pakeitimai bus įgyvendinti per tris mėnesius, jei tam neprieštaraus bent trečdalis šalių.
„Jei galėtume pasikliauti logika, racionalumu ir moksliniu tikslumu, šis sprendimas nebūtų pavojingas, problema ta, kad kai kalbame apie vilkus, yra daug neracionalumo“, – pridūrė L. Boitani.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!