Europos Sąjungos viršūnių konferencijos išvakarėse daugelio laikraščių vedamųjų straipsnių nuotaikos nebuvo optimistiškos. Štai Lisabonos dienraštis „Diario de Noticias“ piktinosi, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel verčiama būti Europos Sąjungos atpirkimo ožiu, nors ji tokios pagiežos nenusipelniusi.
„Vokietija ir Prancūzija, kurios kartu sukrauna didžiąją dalį eurozonos ekonominio kraičio, reikalauja patvaraus mechanizmo krizėms spręsti“, – rašė Portugalijos sostinės dienraštis ir tęsė:
„Dabar Vokietijos pozicija tiesiog demonizuojama. Jos kanclerei prikišamas egoizmas, kad ji leidžiasi valdoma vidaus politikos motyvų ir kad ji esanti nusistačiusi prieš europietiškąjį projektą.
Tačiau šitie argumentai ignoruoja du mažyčius dalykus – pirma, kad Vokietija ržtaio tik įrodo savo politinę atsakomybę, o antra, kad daugelio šalių narių nesugebėjimas spręsti biudžeto klausimus ir prasta jų ūkvedystė nėra laikomi išpuoliais prieš Europos projektą“, nors kaip tik tokiais jie ir yra, – duoda suprasti Lisabonos dienraštis.
Panašiai rašė ir Upsalos Švedijoje dienraštis „Uppsala Nya Tidning“: „Dabartinės krizės akivaizdoje stiprioji Vokietija turi duoti toną. Alternatyva būtų problemines šalis nurašyti ir toliau veikti ir dirbti tik su mažesne Europos Sąjunga, mezgančia artimesnius ekonominius tarpusavio ryšius.
Tačiau tuo ir tokioms šalims, kaip Estija ar Lenkija, būtų siunčiamas štai koks signalas: „Rūpinkitės savimi patys!“ Bet kaip tik tokio signalo visiškai nereikia. Ko Europai reikia, tai plėsti bendradarbiavimą, o ne jį mažinti.“
Taip rašė Švedijos laikraštis, pasisakydamas už solidarų sprendimų ieškojimą kartu, kaip ir anksčiau kitas Švedijos laikraštis pasisakė už žmogaus teisių gynimą Kinijoje ir prieš rasizmą.
Stambulo dienraštis „Radikal“ spėliojo, kaip Europos Sąjunga galėtų atrodyti ateityje:
„Vienas šiuo metu vargu ar įmanomas scenarijus būtų toks, kad Vokietija išstoja iš pinigų sąjungos ir susigrąžina doičmarkę. Iš euro krizių tarsi išlaisvinta doičmarkė galėtų dėl stipraus Vokietijos ūkio pakilti į aukštumas. Tačiau šitos aukštumos galėtų Vokietijai reikšti ir nuostolius tarptautinėje konkurencijoje.
O Vokietijos ir stipriausio euro bastiono netekimas galėtų per kelerius metus reikšti galą ir likusiai ekonomikos ir pinigų sąjungai bei pačiam eurui. Šiuo metu tai, tiesa, neaktualu.
Bet jei dar daugiau šalių pakliūtų į bėdą, tada būtų sunkiau Europos Sąjungą išlaikyti. Tuo atveju jos sumažinimas pasidarytų labiau tikėtinas“, – teigė Turkijos dienraštis.
Taip rašė daugelis laikraščių Briuselio aukščiausio lygio susitikimo išvakarėse. O pirmajai dienai pasibaigus ir antrajai prasidėjus, tonas jau optimistiškesnis. Anot Varšuvos dienraščio „Rzeczpospolita“, „nuolatinis gelbėjimosi skėtis yra Angelos Merkel pergalė, kurią ji būtinai norėjo įtvirtinti Lisabonos sutartyje. Savo tikslą ji pasiekė.
Tačiau krizės mechanizmas eurozonos problemų neišsprendžia, bet jas tik sušvelnina. Bendroji valiuta pasitvirtino besantis nepaprastai rizikingas projektas, kuris nebuvo išmąstytas ligi galo. O vis dėlto niekam negali į naudą išeiti euro žlugimas – Lenkijai taip pat ne“, – rašė Varšuvos dienraštis.
Madrido dienraštis „Pais“ teigė, jog „viršūnių susitikimas turėjo sustiprinti finansų rinkų pasitikėjimą euru. Po ilgų dvejonių ir ginčų savaičių dabar matome teigiamų signalų. Pvz., Europos centrinis bankas nutarė savo kapitalą beveik padvigubinti, o to per beveik dvylika metų nuo pinigų sąjungos įsteigimo dar nebuvo.
Taigi savo geru pavyzdžiu Europos centrinis bankas rodo kelią po to, kai komerciniai bankai buvo įpareigoti įdėti daugiau kapitalinių rezervų.
Nemažiau sveikintinas ir valstybių bei vyriausybių vadovų susitarimas dėl nuolatinio gelbėjimo skėčio. Tekstas preciziškas ir aiškus, nors, kaip ir visų tokių persitvarkymų atveju, nėra garantijos, kad jį įgyvendinant nekils sunkumų“.
Kokie tie sunkumai gali būti, įsivaizduoti kvietė Strasbūro dienraštis „Dernieres Nouvelles d'Alsace“: „Įsivaizduokite pastatą su 16 įvairaus dydžio butų – nuo vieno kambario butelio iki tokio su 10 kambarių. Be to, pastate nėra bendros tvarkos, o kiekvienas gyventojas turi visišką sprendimų laisvę. Tokiomis sąlygomis visam daugiabučiui gali kilti pavojus.
Šitoks aprašymas tinka ir valiutų sąjungai. Euras reikalauja realiai įgyvendinamų taisyklių, o sunkumų ir sukrėtimų akivaizdoje – tikro solidarumo. Ne tokio solidarumo, kurio reikalaujama sekmadienio pamoksluose, o solidarumo, kuris būtų tikras pinigas ir kuris įveikia nacionalinį egoizmą“, – rašė pietryčių Prancūzijos laikraštis.
Anot Suomijos dienraščio „Turun Sanomat“, „pastarosiomis dienomis daugelyje Europos šalių piliečiai išėjo į gatves. Ypač tūžmingos buvo demonstracijos Graikijoje ir Italijoje, bet smarkaujama buvo ir Prancūzijoje, Čekijoje, Airijoje ir pačiame Briuselyje.
Įtūžio priežastis iš esmės visur vienoda – radikalios taupymo priemonės, be to, reikėjo pasiųsti žinią į Briuselį. Graikijoje šiemet protestuojama jau antrą kartą, ir žmonių pyktis suprantamas: kelis dešimtmečius vyriausybės išleisdavo daugiau, negu paimdavo, o dabar visi pajunta griežto taupymo kurso pasekmes.
Europos vyriausybėms pagunda didelė nusileisti demonstrantų reikalavimams, nes griežtos taupymo priemonės gali vesti prie rinkimų pralaimėjimo. Tačiau tikrieji valstybininkai yra tie, kurie drįsta įvesti būtinas taupymo priemones ir atvirai kalbėti apie tikrąją ekonomikos padėtį – ne tik po rinkimų, bet ir prieš juos“.
Mykolas Drunga
