Trečiadienį Strasbūre vykusiame Europos Parlamento plenariniame posėdyje iškilmingai įteikta šių metų Sacharovo premija bei paminėtas šios premijos įsteigimo dvidešimtmetis. Į renginį atvyko didelė grupė ankstesnių šios premijos laureatų – žinomų žmogaus teisių gynėjų, taip pat A. Sacharovo našlė Jelena Bonner.
Premiją, pavadintą žymaus Sovietų Sąjungos disidento Andrejaus Sacharovo vardu, Europos Parlamentas įsteigė 1988-aisiais, siekdamas paremti už demokratiją ir žmogaus teises kovojančius asmenis bei organizacijas. Nugalėtojai apdovanojami diplomu bei 50 tūkst. eurų čekiu.
Šiemet Europos Parlamentas skyrė Sacharovo premiją įkalintam Kinijos žmogaus teisių gynėjui Hu Jia (Hu Džija). Jis yra pilietinių teisių, AIDS bei aplinkosaugos sričių aktyvistas, ne kartą reikalavęs oficialiai ištirti 1989 m. Tiananmenio aikštės žudynes Pekine, taip pat išmokėti kompensaciją aukoms ir jų šeimoms. Pernai lapkritį Hu Jia telefoninėje konferencijoje paliudijo Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiui apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje. Netrukus po to jis buvo suimtas ir nuteistas trejiems su puse metų už „valstybės perversmo kurstymą“. Hu Jia kalinamas iki šiol.
Kadangi laimėtojas yra kalinamas, o jo žmona negalėjo atvykti į Strasbūrą, EP plenariniame posėdyje buvo parodytas Hu Jia žmonos, garsios žmogaus teisių gynėjos Zeng Jinyan pareiškimo įrašas. Padėkojusi už Sacharovo premijos skyrimą jos vyrui, prelegentė teigė: „[Kinijoje] nuomonės laisvės padėtis iki šiol yra labai prasta ir nėra vilties, kad ji pagerės.
Vis dėlto net ir tokiomis aplinkybėmis Kinijos visuomenėje yra labai daug puikių geros valios žmonių, kurie daro viską, kad praneštų apie tikrąją padėtį Kinijoje ir išreišktų tai, ką jaučia ir mano. Internetas suteikia jiems labai patrauklią galimybę. Deja, kartais už tai sumokama labai didelė kaina“.
Zeng Jinyan tęsė: „Manau, kad svarbiausias dalykas, ką [Hu Jia] nuveikė per pastaruosius keletą metų, yra nuolatinis tiesos sakymas. Jis nuolat aprašydavo tuos pastebėtus reiškinius, apie kuriuos Kinijos žiniasklaida negalėdavo pranešti. Jis tai nuolat publikuodavo interneto tinklalapiuose tam, kad žmonės sužinotų Kinijos realybę ir ją suprastų. Mano nuomone, tai jo didžiausias nuopelnas.“ Laureato žmona teigė nutarusi premijos lėšomis įsteigti žmogaus teisių aktyvistų šeimų paramos fondą.
Pasveikinęs laimėtoją ir įvertinęs jo drąsą, Europos Parlamento pirmininkas Hans-Gert Pöttering pažymėjo, jog geri santykiai su Kinija yra EP prioritetas, o Sacharovo premijos įteikimą Hu Jia neteisinga vertinti kaip nukreiptą prieš Kiniją.
„Remiame žmogaus teises Kinijoje kaip kinų tautos draugai“, – pridūrė EP vadovas. Europarlamentarai atsistoję plojimais pagerbė visus žmogaus teisių gynėjus.
Ceremonijoje dalyvavusi A. Sacharovo našlė Jelena Bonner taip pat pasakė trumpą kalbą. „Žmogaus teisės – visos mūsų ateities civilizacijos pamatas“, – teigė viešnia ir pridūrė, jog niekada nevalia dėl jų nuolaidžiauti – vardan dujų, naftos, finansų krizės ar dar ko nors“.
J. Bonner priminė A. Sacharovo raginimą politiniuose sprendimuose visuomet vadovautis vertybėmis bei sąžine. Tuo tarpu EP pozicija dėl žmogaus teisių, viešnios nuomone, ne visuomet būna principinga – kad ir Kinijos atžvilgiu. J. Bonner įteikė dovaną Europos Parlamentui – pačios sudarytą A. Sacharovo apdovanojimų sąrašą.
Renginyje dalyvavo šie ankstesni premijos laimėtojai: Aung San Suu Kyi (Mianmaras, 1990) atstovė Zoya Phan, Adem Demaci (Jugoslavija/Kosovas, 1991), Las Madres de la Plaza de Mayo (Argentina, 1992), Oslobođenje (Bosnija ir Hercegovina, 1993), Taslima Nasreen (Bangladešas, 1994), Leyla Zana (Turkija, 1995), Wei Jingsheng (Kinija, 1996), ¡Basta Ya! (Ispanija, 2000), Dom Zacarias Kamwenho (Angola, 2001), Baltarusijos žurnalistų asociacija (2004), „Damas de blanco“ (Kuba), Hauwa Ibrahim (Nigerija) bei „Žurnalistai be sienų“ (Prancūzija, 2005), Aliaksandr Milinkevič (Baltarusija, 2006) ir Salih Mahmoud Mohamed Osman (Sudanas, 2007).
Strasbūre nutarta įkurti Sacharovo premijos laimėtojų tinklą, kuris padės propaguoti žmogaus teises pasaulyje.
