Nusikaltimai aplinkai yra ketvirtoji pagal mastą nusikalstama veikla pasaulyje ir yra vienas iš pagrindinių organizuotojo nusikalstamumo pajamų šaltinių, kaip ir narkotikai, ginklai bei prekyba žmonėmis.
Naujose taisyklėse, dėl kurių jau sutarta su ES Taryba, praplečiamas nusikaltimų aplinkai sąrašas, įtraukiant neteisėtą prekybą mediena, vandens išteklių išeikvojimą, sunkius ES cheminių medžiagų teisės aktų pažeidimus ir laivų keliamą taršą. Europos Parlamentas derybose užtikrino, kad naujosios taisyklės apimtų ir vadinamąsias tyčines nusikalstamas veikas, tokias kaip dideli miškų gaisrai ar plačiai paplitusi oro, vandens ir dirvos tarša, ardanti ekosistemą ir todėl lyginama su ekocidu, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Už atskirų asmenų ir įmonių padarytus nusikaltimus aplinkai gali būti baudžiama įkalinimu. Bausmės priklausys nuo žalos trukmės, dydžio ar atitaisymo galimybių. Už tyčinius nusikaltimus gali būti baudžiama iki aštuonerių metų, už mirtį sukėlusius nusikaltimus – iki dešimties, o už kitus nusikaltimus – iki penkerių metų įkalinimo bausme.
Visi nusikaltėliai privalės atkurti aplinką ir atlyginti jai padarytą žalą. Jiems taip pat gali būti skiriamos baudos. Priklausomai nuo nusikaltimų pobūdžio, įmonėms taikomos baudos sieks nuo 3 iki 5 proc. jų metinės pasaulinės apyvartos arba nuo 24 mln. iki 40 mln. eurų. ES valstybės galės nuspręsti, ar vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus, kurie buvo padaryti ne jų teritorijoje.
EP nariai derybose reikalavo, kad apie nusikaltimus aplinkai pranešantiems asmenims baudžiamojo proceso metu būtų teikiama parama ir pagalba. Jie taip pat užtikrino, kad kovodamos su nusikaltimais aplinkai, valstybės rengtų specialius mokymus policijos pareigūnams, teisėjams ir prokurorams, parengtų nacionalines strategijas ir organizuotų sąmoningumo didinimo kampanijas. ES vyriausybių surinkti duomenys apie nusikaltimus aplinkai turėtų padėti geriau spręsti šią problemą, Europos Komisijai turėtų reguliariai šį sąrašą atnaujinti.
„Pats laikas su tarpvalstybiniais nusikaltimais kovoti ES lygiu taikant suderintas ir atgrasančias sankcijas, kurios padėtų išvengti naujų nusikaltimų aplinkai. Pagal šį susitarimą teršėjai turės atlyginti padarytą žalą. Be to, tai – didelis žingsnis teisinga kryptimi: atsakomybėn gali būti patraukta ne tik teršianti įmonė, bet ir bet kuris jos vadovas. Nebebus galima slėptis už leidimų ar teisėkūros spragų“, – po balsavimo sakė EP pranešėjas Antonius Manders.
