Duodamas interviu Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“, Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas pareiškė, kad galimas rusiškų raketų „Iskander“ dislokavimas Kaliningrade lemtų tai, kad Baltijos šalių saugumas atsiduria dar didesniame pavojuje.
„Visų pirma aš tikiuosi, kad jos nebus ten dislokuotos. Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimas tam tikru lygiu yra tik perspėjimas. Tačiau, jei bus imtasi veiksmų, tai savaime aišku, kad Baltijos šalių saugumas taps dar trapesnis ir tai neskatins pasitikėjimo“, - teigė U. Paetas.
Estijos užsienio reikalų ministras pareiškė, jog Europa dės visas pastangas, kad „Iskander“ raketos nebūtų dislokuotos Kaliningrade.
U. Paetas pridūrė, kad Gruzijos sprendimas rugpjūčio mėnesį panaudoti jėgą sprendžiant konfliktą Pietų Osetijoje buvo klaida tuo aspektu, kad Tbilisis pasidavė Maskvos provokacijoms.
„Deja, Gruzija pasidavė provokacijai ir pabandė viską išspręsti jėga. Tačiau jėga negali būti sprendimas. Tad tai neabejotinai yra klaida“, - teigė U. Paetas.
Tačiau jis iš karto pridūrė, kad ši Gruzijos klaida jokiu būdu nepateisina Rusijos vykdomos Gruzijos teritorijos okupacijos. Be to, U. Paeto teigimu, Gruzija ir toliau lieka labai svarbia Estijos partnere. „Gruzija kartu su Afganistanu, Moldova ir Ukraina yra tie prioritetai, su kuriais mes norime vystyti gilesnį bendradarbiavimą. Mūsų prioritetai po rugpjūčio karo nepasikeitė“ - kalbėjo ministras.
Turint omenyje, kad užsienio žiniasklaida vis dažniau skelbia pranešimus, kad Gruzija rugpjūčio mėnesį Cchinvalį puolė niekieno neprovokuojama, Estijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad tai nėra esminės ir svarios priežastys, kodėl Estija turėtų iš naujo įvertinti savo poziciją. Iš esmės tai reiškia, kad Estija ir toliau laikosi nuomonės, kad karą išprovokavo Pietų Osetijos separatistų ir Rusijos provokacijos.
U. Paetas pareiškė, kad Estija tvirtai remia Gruzijos siekį prisijungti prie NATO. Tačiau ministras teigia suprantąs, kad nemaža dalis NATO narių Tbilisio prisijungimo neparems.
