Prieš prisaikdinimą prezidentas Alaras Karis oficialiai paskyrė naują vyriausybę, sudarytą iš centristinės Reformų partijos, dešiniosios partijos „Isamaa“ („Tėvynė“) ir Socialdemokratų partijos (SDE).
„Saugumo krizė. Energetikos krizė. Infliacijos krizė. COVID-19 krizė. Pabėgėlių krizė. Tai Estijos rūpesčiai – visos Europos rūpesčiai“, – naujam ministrų kabinetui sakė prezidentas.
„Už jų sprendimą esate atsakingi jūs“, – pridūrė jis.
Praėjusį mėnesį premjerės K. Kallas valdančioji koalicija subyrėjo po jos Reformų partijos ir kairiojo sparno Centro partijos ginčų dėl išlaidų ir švietimo įstatymo projekto.
Per beveik tris dešimtmečius nuo tada, kai Estija išsivadavo iš žlungančios Sovietų Sąjungos, Centro ir Reformų partijos valdė šalį pakaitomis.
Pašalinus Centro partiją iš vyriausybės, K. Kallas vedė derybas dėl naujo ministrų kabineto, ragindama siekti vienybės saugumo klausimais, susijusiais su kaimynine Rusija.
Rusijos invazija į Ukrainą sukrėtė Estiją ir kitas Baltijos šalis bei privertė nerimauti, kad jos gali būti kitos.
Galiausiai K. Kallas pasiekė koalicinį susitarimą su „Isamaa“ ir SDE.
Naujoje K. Kallas vyriausybėje centristinei Reformų partijai atstovaus gynybos ministras Hanno Pevkuras, kaimo reikalų ministras Urmas Kruuse , finansų ministrė Keit Pentus-Rosimannus ir socialinės apsaugos ministrė Signe Riisalo.
„Isamaa“ deleguoti vyriausybės nariai yra verslo ir informacinių technologijų ministras Kristjanas Jarvanas, švietimo ir mokslo ministras Tonis Lukas, teisingumo ministrė Lea Danilson-Jerg, viešojo administravimo ministrė Riina Solman ir užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Estijos socialdemokratų partijai vyriausybėje atstovaus aplinkos ministras Madis Kallas, kultūros ministrė Piret Hartmann, ekonomikos ir ryšių ministrė Riina Sikkut, vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas bei sveikatos apsaugos ir darbo ministras Peepas Petersonas.
1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje kiti visuotiniai rinkimai numatyti 2023 metų kovą.
Politikos analitikas Reinas Toomla teigė, kad „svarbiausias Estijos vidaus politikos pokytis bus įvairių išmokų šeimai padidinimas“ dėl didelės infliacijos.
Nors jis neprognozuoja jokių reikšmingų pokyčių šalies saugumo ar užsienio politikoje, R. Toomla teigė, kad vyriausybė gali tapti dar labiau proukrainietiška.
„Kadangi vyriausybėje nebėra Centro partijos, kurios nemaža dalis rinkėjų yra rusakalbiai ir tarp kurių yra nemažai simpatijų Rusijai, naujosios vyriausybės pozicija Rusijos atžvilgiu gali būti dar radikalesnė“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
