Ir Latvijoje, ir Estijoje jau priimtas kitų metų valstybės biudžetas, kurio pagrindinis bruožas – maksimaliai sumažintos išlaidos. Nepaisant to, šiose šalyse skiriasi ne tik pačios ekonominės krizės mastas, bet ir būdai, kaip iš jos išbristi. Latviai nesislėpdami prašo tarptautinės pagalbos, o estai tapo bene pirmaisiais, kurie tokią pagalbą Rygai pasiūlė.
Gruodžio 12 d. Latvijos parlamentas po ilgų ir audringų diskusijų vis dėlto patvirtino antikrizinį planą. Jo reikėjo ne tik pačiai valstybei, atsidūrusiai išties rimtų ekonominių problemų akivaizdoje, bet ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), su kuriuo deramasi dėl solidžios finansinės injekcijos. Planas visų pirma numato mokesčių reformą: fizinių asmenų pajamų mokestis mažinamas nuo 25 iki 23 proc., PVM didinamas nuo 18 iki 21 proc. Taip pat kaip ir Lietuvoje, Latvijoje bus naikinamos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos. Permainų numatyta ir valstybės tarnautojams – 15 proc. sumažės etatų, bus apkarpyti atlyginimai. Latvijos valdančioji Liaudies partija siūlo mažinti ministrų skaičių: vietoj dabartinių 19 palikti tik 11–12 ministerijų. Anot liaudininkų, galima išvis panaikinti E-valdymo ministeriją, o Kultūros ministeriją sujungti su Švietimo ir mokslo, Ekonomikos – su Regioninės plėtros ir savivaldos reikalų, Aplinkos apsaugos – su Žemės ūkio ministerija.
Esminių pakeitimų reikėjo ir 2009 m. Latvijos valstybės biudžetui: suplanuota išlaidas sumažinti 912 mln. latų (4,286 mlrd. litų), o įplaukas – 419 milijonų latų (1,969 mlrd. litų). Iš viso Latvijos biudžete numatyta gauti 4,406 mlrd. latų (20,708 mlrd. litų), o išleisti – 5,146 mlrd. latų (24,186 mlrd. litų).
Laikraštis „Latvijas Avize“ cituoja šalies finansų ministro patarėją Andrį Miglovą, anot kurio, jei parlamentas nebūtų pakeitęs kitų metų biudžeto, deficitas būtų siekęs 1,8 mlrd. latų (8,46 mlrd. litų). Dabar šis rodiklis yra 0,74 mlrd. latų (3,47 mlrd. litų), arba 4,9 proc. BVP.
Toks radikalus taupymas patinka toli gražu ne visiems. Protestuoja spauda, nepatenkinta planais naikinti PVM lengvatą, profsąjungos organizuoja protesto akcijas. Vyriausybės veiksmus sukritikavo ir Latvijos pramonės ir prekybos rūmai bei stambūs šalies verslininkai, kurie susirinko aptarti galimų alternatyvų ir nusprendė parengti savo antikrizinį planą: svarbiausiais jo akcentais taps įmonių likvidumas, parama eksportui ir inovacijoms, ES fondų įsisavinimas ir valdymo efektyvumas. Verslo lyderių teigimu, Latvijos vyriausybė neturi aiškaus įsivaizdavimo, kaip stimuliuoti ekonomiką, ir nesitaria šiais klausimais su ūkio subjektais. Alternatyvusis antikrizinis planas premjerui Ivarui Godmaniui bus pristatytas ateinančių metų sausio 21 dieną.
O Latvijos prezidentas Valdis Zatleras, atsakydamas į klausimą, kaip vertina Vyriausybės parengtą ir Saeimos patvirtintą antikrizinį planą, atsakė vienareikšmiškai: tai vienintelė galimybė atstatyti ūkį.
Nors kaimynai latviai ir priėmė rimtus politinius sprendimus dėl ekonominės situacijos stabilizavimo, derybos su TVF, Europos Komisija ir Švedijos vyriausybe (ši šalis TVF atsakinga už 8 regiono valstybes) dar tęsiasi. Švedijos finansų ministras Andersas Borga interviu latvių spaudai patikino, kad susitarimas gali būti pasiektas iki Kalėdų.
Latvijos premjeras I. Godmanis ne kartą sakė, kad tarptautinės pagalbos lėšos bus nukreiptos biudžeto refinansavimui, bankinio rezervo sistemos kūrimui ir pagalbai verslui. Kiek pinigų Latvijai paskolins TVF – oficialiai neskelbiama, tačiau neoficialiai užsimenama apie 5 milijardus eurų.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad Tarptautinis valiutos fondas įkurtas tam, kad esant rimtam reikalui šalys galėtų kreiptis į jį finansinės pagalbos. Latviai tai žino. Tačiau jiems buvo netikėta, kai paskolinti pinigų pasisiūlė estai. Laikraščio „Postimees“ teigimu, Estija turi užtektinai rezervų ir dalis jų vietoj vokiškų obligacijų gali tapti kreditu Latvijai.
Iš pradžių I. Godmanis pareiškė, jog Latvija nebus tokia išdidi, kad nepriimtų Estijos pagalbos, bet vėliau vis dėlto nuoširdžiai padėkojo estams ir kredito atsisakė. Neva užteksią ir TVF pinigų. Latvijos premjeras neslėpė nuo visuomenės, kad su estų kolega Andrusu Ansipu aptarė ekonominę situaciją abiejose šalyse, lygino makroekonominius rodiklius ir padarė išvadą, kad Latvijoje padėtis „labiau įtempta“, tačiau laiku imtasi griežtų priemonių.
Latvijos universiteto dėstytojas, politologas Ivaras Ijabas interviu naujienų agentūrai LETA pareiškė, kad kitos Baltijos šalys pastaraisiais metais vykdė protingesnę ekonominę politiką, ir todėl jose padėtis nėra tokia liūdna. „Ne visi Baltijos šalyse tokie kvaili kaip latviai, kurie gyveno skolon, o dabar stebisi, kad juos ištiko finansinės problemos“, – reziumuoja politologas.
Estijoje antikrizinio plano nėra ir šalies vyriausybė neplanuoja jo priimti, nes laikosi pozicijos, kad ekonominiai sunkumai bus įveikti natūraliu būdu. Estijos valstybės biudžete 2009 m. suplanuota gauti 97,8 mlrd. kronų (apie 21,628 mlrd. litų), išleisti – 98,5 mlrd. kronų (21,783 mlrd. litų). Deficitas – 0,7 mlrd. kronų, arba 172,5 mln. litų).
Tarptautinio valiutos fondo misija, pradėjusi darbą Estijoje, tikina, kad ši šalis dar dvejus trejus metus tikrai apsieis be tarptautinės finansinės pagalbos. Tačiau, kaip praneša Arileht.ee, estai įspėjami dėl tokio nedidelio suplanuoto biudžeto deficito per daug nedžiūgauti, nes dėl liūdnokų ekonomikos ateities perspektyvų gali nepasisekti surinkti tiek pajamų ir deficitas gali išaugti iki 3 proc. (dabar – 1,6–1,9 proc.).
Estai apie ekonominę krizę kalbėti nelinkę – nėra jokių gąsdinimų ir jokių garsių pareiškimų, kad dangus griūva. Iš pirmo žvilgsnio net galima pamanyti, kad Estijoje nėra jokios krizės – juk jie net pagalbą latviams pasiūlė… Tačiau skaičiai byloja ką kita.
Finansų ministerijos duomenimis, lapkričio mėnesį į biudžetą buvo surinkta 86,4 proc. planuotų pajamų. Estijos statistikos departamentas praneša, kad trečiame ketvirtyje BVP, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 3,5 procento. Estijos bankas prognozuoja, kad ateinančiais metais ekonomikos kritimas sieks 4 procentus.
Neseniai Centrinė Estijos darbdavių sąjunga pranešė, kad atsisakoma ankstesnių planų nuo 2009 m. didinti minimalų mėnesinį darbo užmokestį: jis liks toks, koks buvo – 4350 kronų. Šioje šalyje taip pat lėtėja vartojimas, ženkliai mažėja įmonių investicijos. Estijos pramonės ir prekybos rūmai pripažįsta, kad daugiau kaip pusė šalies įmonių pajuto apyvartinių lėšų stygių.
Nepaisant to, estai labiau nerimauja dėl to, kas vyksta kaimyninėje Latvijoje. Buvusio finansų ministro Taavi Veskimagi teigimu, Baltijos šalys susijusios tarpusavyje ir už jų ribų Estijos, Latvijos ir Lietuvos niekas netraktuoja atskirai. „Tai, kas vyksta Latvijoje, labai negatyviai paveiks Estiją. Nėra abejonių, kad mes privalome labai rimtai ir atidžiai sekti įvykius kaimyninėje šalyje“, – įsitikinęs politikas.
Vienas iš estus neraminančių dalykų – rizika, kad Latvijoje gali būti devalvuotas latas. Neoficialiai kalbama, kad tokią sąlygą iš pradžių kėlė TVF, siūlęs nupiginti latvių valiutą ir tuomet pritaikyti argentinietišką krizės įveikimo scenarijų. Tačiau Latvijos premjeras I. Godmanis net nesileidžia į kalbas apie lato devalvavimą ir ne kartą pabrėžė, kad svarbiausias tikslas – išlaikyti lato ir euro kursą 1:0,702.
Estijos plėtros fondo patarėjas ekonomikos klausimais Heido Vitsuras įsitikinęs, kad Estijoje, kaip ir kitose šalyse, kuriose veikia valiutų valdybos modelis, devalvacija yra neįmanoma. Jo teigimu, pats savaime valiutos kurso kritimas nėra jokia tragedija, tai vyksta nuolatos ir gana švelniai, tačiau valiutų valdybos buvimo atveju panika neišvengiama ir todėl padėtis gali tapti nebekontroliuojama.
„Kaip tik dėl šios priežasties joks politikas net neužsimins apie devalvavimą – tai tolygu politinei savižudybei. Be to, situacija Estijoje yra kur kas geresnė nei Latvijoje. Galiausiai mes neturime „Parex“ banko“, – tikina H. Vitsuras.
Ir tai tiesa, nes „Parex“ bankui gaivinti Latvijos valstybė jau „įmerkė“ 406,526 milijono latų. Ir šis skaičius negalutinis.
Estai valiutos devalvavimo klausimą svarsto šaltakraujiškai, bet, net ir įvertindami galimos panikos padarinius (esant valiutų valdybos modeliui, kurso keitimas neįmanomas iškart ir netikėtai – būtina sprendimą priimti parlamente), jie pripažįsta, kad tokia priemonė ekonomiką išjudinti galėtų tik tuo atveju, jei šalis turėtų didelį eksporto potencialą.
Talino meras Edgaras Savisaaras, atvirai ir griežtai oponuojantis dabartinei Estijos valdžiai, kaip tik ir mano, kad vienintelis būdas išbristi iš krizės – visokeriopai skatinti eksportą. Jo teigimu, jau atėjo laikas liautis apsimetinėjus, kad vienintelė Estijos problema – subalansuotas biudžetas. Tačiau valdantieji neabejoja, kad iš krizės estai išbris greitai ir be specialių programų, nes jos stiprybė – jauna ir inovacijų nestokojanti ekonomika, besiremianti puikiomis informacinėmis sistemomis.
Todėl kai esto paklausi: „Kaip tau, brolau, krizė?“, jis optimistiškai atsako: „Viskas gerai, perėjau prie e-duonos, e-konservų ir e-dešros“…
Aušra Radzevičiūtė
