Į ES sudarytą sąrašą subjektų, kuriems taikomas turto įšaldymas ir vizų draudimas, turėtų būti įtraukti dar 13 asmenų ir dvi įmonės, naujienų agentūrai AFP sakė du Bendrijos diplomatai.
Atvykę į derybas ministrai, kurie taip pat susitiks su šiuo metu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujančiu Šveicarijos prezidentu Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteriu), griežtai pasmerkė prorusiškų separatistų sekmadienį Rytų Ukrainoje organizuotus referendumus dėl nepriklausomybės nuo Kijevo, teigdami, kad šie balsavimai buvo neteisėti.
Pasak ministrų, vienintelis kelias į priekį yra gegužės 25-ąją Ukrainoje numatyti valstybės vadovo rinkimai.
„Viliuosi, kad šiandien mes (ES Užsienio reikalų) taryboje pareikšime tvirtą paramą tiems rinkimams“, - sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas).
„Didelėje dalyje Ukrainos nėra jokių keblumų surengti šiuos rinkimus“, - pridūrė jis.
D.Burkhalteris, kuris turi supažindinti ES ministrus su keturių punktų taikos „kelio gairių“ planu, sakė, kad ESBO ketina pasiųsti į Ukrainos prezidento rinkimus tūkstantį stebėtojų - tai bus „viena didžiausių misijų“ per visą šios tarptautinės organizacijos istoriją.
„Labai svarbu, jog mes tikime, kad rinkimai gali įvykti, ir dirbame ta kryptimi“, - sakė ESBO pirmininkas.
D.Burkhalteris, kuris praėjusią savaitę buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakė, jog dabar „svarbiausia atkurti nuoširdų dialogą tarp pagrindinių veikėjų, taip pat tarp Rusijos ir ES bei Rusijos ir Jungtinių Valstijų“.
„Galime prie to prisidėti“, - pabrėžė jis.
ES jau taiko turto įšaldymą ir vizų draudimą 48-iems Rusijos ir Ukrainos piliečiams, kurie pažeidė Ukrainos teritorinį vientisumą ar sukėlė jam grėsmę.
ES žada naujų sankcijų Rusijai
Europos Sąjunga mėgins imtis aktyvesnio vaidmens sprendžiant Ukrainos krizę, dar kartą viešai pademonstruodama paramą Kijevo vyriausybei ir pagrasindama Rusijai naujomis, griežtesnėmis sankcijomis.
Vienas aukščiausių Bendrijos pareigūnų, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus), atstovaujantis 28-iems bloko šalių lyderiams, pirmadienį pirma kartą per jau ne vieną mėnesį trunkančią krizę atvyks į Kijevą susitikti su Ukrainos laikinąja vyriausybe.
„Vyksiu į Kijevą pratęsti derybų apie tai, kaip stabilizuoti situaciją Ukrainoje prieš prezidento rinkimus... kaip padaryti galą smurtui Ukrainoje ir kaip pradėti platų nacionalinį dialogą“, - nurodė H.Van Rompuy savo pareiškime.
Pasak ES prezidento, į Kijevą jis vyksta Ukrainos vyriausybės vadovo Arsenijaus Jaceniuko kvietimu.
Tuo tarpu ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks Briuselyje ir mėgins sumažinti nesutarimus dėl to, kaip reaguoti į rimčiausią krizę Europoje nuo šaltojo karo laikų.
Jau antradienį Ukrainos premjeras A.Jaceniukas vyks atsakomojo vizito į Briuselį. Čia jo vadovaujama ministrų delegacija dalyvaus svarbiose derybose su Europos Komisija.
To susitikimo darbotvarkėje numatyta aptarti ES pažadą skirti 11 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą, kuris turėtų padėti stabilizuoti šalies ekonomiką. Ši pažadą Bendrija davė kovą, kai pasirašė su Ukraina asociacijos sutarties politinę dalį.
Kitas svarbus klausimas, kurį ketinama spręsti, tai pastangos užtikrinti dujų tiekimą Ukrainai po to, kai Rusija, kuri yra jos pagrindinė dujų tiekėja, smarkiai padidino kainas ir pareikalavo nedelsiant padengti milijardų dolerių įsiskolinimą už dujas.
Pirmadienį Briuselyje taip pat numatytas antrasis ES, Rusijos ir Ukrainos pareigūnų derybų raundas.
Nuomonių skirtumai dėl sankcijų
Tuo tarpu ES užsienio reikalų ministrai stengsis viešai nerodyti to, ką kai kurie diplomatai vadina „labai dideliais nesutarimais“ tarp 28 bloko narių dėl Rusijos.
Visų pirma, po Rusijos prezidento Vladimiro Putino, regis, taikingesnių praėjusios savaitės pastabų „mes nesame tikri, ar Putino perkalibravimas pastarosiomis dienomis buvo užstatas dėl kitokios pozicijos Ukrainos“ klausimu, sakė vienas informuotas ES diplomatas, kuris prašė jo pavardės neskelbti.
Prorusiškiems sukilėliams paskelbus, kad už dviejų nepriklausomų respublikų įkūrimą Rytų Ukrainoje balsavo nuo 90 iki 96 proc. žmonių, ES ministrai aptars šią situaciją su Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) pirmininku Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteriu), kuris praėjusią savaitę buvo susitikęs su V.Putinu.
Kol kas ES įvedė sąskaitų įšaldymą ir vizų draudimą 48-iems rusams ir ukrainiečiams, pažeidusiems Ukrainos teritorinį vientisumą ar sukėlusiems jam grėsmę.
Tačiau priklausomai nuo įvykių Ukrainoje ministrai gali nuspręsti išplėsti šiuos teisinius kriterijus atvejams, kai asmenys ar subjektai, kaip manoma, pakenkė Ukrainos saugumui arba aktyviai skatino nestabilumą.
Taip gali būti įtrauktos, pavyzdžiui, kompanijos, kurios turėjo naudos iš Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
„Tikrai manome, kad tai yra nusavinimas, konfiskavimas, tad galvojame, kad yra privalumų sankcijas (taikyti plačiau)“, – sakė vienas šaltinis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) šeštadienį perspėjo dėl „pasekmių“, jei prezidento rinkimų, kurie Ukrainoje planuojami gegužės 25 dieną, nepavyktų surengti ir šalis būtų dar labiau destabilizuota.
Tačiau ES narės nesutaria dėl tolesnių veiksmų. Kai kurie griežtosios linijos šalininkai yra pasirengę vadinamajai 3-iai ekonominių ir finansinių sankcijų fazei, o kitos narės nesutinka su tokia idėja ir tvirtina, kad dar yra daug galimybių diplomatijai.
Tarp „vanagų“ yra trys Baltijos valstybės, Lenkija, Švedija ir Čekija, o taikingesnės pozicijos šiuo klausimu laikosi Italija, Kipras, Vengrija ir Bulgarija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
