„Noriu kalbėtis su Europa. Kam turėčiau skambinti?“, – aštuntajame dešimtmetyje klausė JAV užsienio politikos vadovas Henris Kisindžeris. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bus aišku – ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams.
Vis dėlto, ar pradedamos kurti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) padedamas ES užsienio politikos vadovas sugebės vykdyti nuoseklią ES šalių pozicijas atspindinčią išorės politiką?
Nors Europos Sąjunga yra stambiausias laisvos prekybos blokas, didžiausia humanitarinės pagalbos ir paramos besivystančioms šalims teikėja bei aktyvi demokratijos ir žmogaus teisių gynėja, ji dažnai vadinama ekonominiu milžinu ir politiniu nykštuku.
Padėtis pasikeis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Savo poziciją dėl ES užsienio politikos koordinavimo ir naujai steigiamos išorės veiksmų tarnybos veiklos Europos Parlamentas išreiškė spalio 22 d. patvirtinęs Elmaro Broko pranešimą.
Parlamentinė priežiūra
Europarlamentarų nuomone, kuriama Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), kurioje iš viso dirbs apie 5 tūkst. pareigūnų, turi tapti Europos Komisijos struktūra ir turi būti finansuojama iš jos biudžeto – tai leistų Parlamentui vykdyti jos demokratinę priežiūrą.
EP manymu, esamos Komisijos delegacijos užsienio šalyse (virš 130) , taip pat ES Tarybos bei Vyriausiojo įgaliotinio atstovybės tam tikroje šalyje (viso – apie 5 tūkst. darbuotojų) turėtų būti sujungtos į „ES ambasadas“, kurioms vadovautų EIVT darbuotojai, atskaitingi Vyriausiajam užsienio politikos įgaliotiniui. EIVT papildys, o ne perims diplomatinių ES narių atstovybių funkcijas, pabrėžia europarlamentarai.
Dabartis: ne visai bendra užsienio politika
Lisabonos sutarties nuostatos ES užsienio politikai padės išsivaduoti iš neapibrėžtumo, neefektyvumo ir funkcijų dubliavimo pinklių.
Šiuo metu atsakomybė užsienio politikos srityje išsibarsčiusi tarp Europos Komisijos ir jos išorės santykių komisaro (šiuo metu – Benita Ferrero-Waldner), vis kitos kas pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančios šalies (šiuo metu – Švedija), Taryboje posėdžiaujančių ES valstybių ir šios institucijos vyriausiojo įgaliotinio (šiuo metu – Javieras Solana).
Ateitis: daugiau nuoseklumo, mažiau funkcijų dubliavimo pabaiga
Išorės veiksmų tarnyboje („Europos diplomatinėje tarnyboje“) dirbs Komisijos, Tarybos ir ES šalių paskirti darbuotojai. Sprendimą dėl jos darbo organizavimo priims Taryba, remdamasi vyriausiojo įgaliotinio siūlymu, pasikonsultavusi su Parlamentu ir gavusi Komisijos pritarimą.
Naujasis ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams („ES užsienio reikalų ministras“) kartu bus ir už išorės santykius atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas, todėl „sėdėdamas ant dviejų kėdžių“ sujungs Tarybos ir Komisijos funkcijas šioje srityje.
ES žengia į pasaulinės politikos sceną
Ar išorės veiksmų tarnyba Europai leis tapti politine milžine?
„Manau, jog Lisabonos sutartis, Komisijoje dirbsiantis vyriausiasis įgaliotinis ir išorės veiksmų tarnyba didins ES nuoseklumą užsienio politikos srityje“, – sako Elmaras Brokas, ragindamas Europą iš globalios mokėtojos paversti globalia veikėja.
Pasak jo, į „skambučius Europai“ turės atsiliepti Vyriausiasis įgaliotinis, ir tik jis turės būti atsakingas už einamuosius užsienio ryšių reikalus. E. Broko nuomone, jie turi būti vieno pareigūno rankose – Europos Tarybos prezidentas neturėtų į juos kištis. Šis dvejiems su puse metų skiriamas „ES prezidentas“ atstovaus Europai valstybių ir vyriausybių vadovų lygmenyje.
