Naujieji Sirijos lyderiai jau kurį laiką ragino Vakarus sušvelninti sankcijas, įvestas pilietinio karo metu B. Assado režimui, tačiau Europa ir kitos galybės nesiryžo imtis veiksmų, kol naujoji islamistų vadovaujama Damasko vadovybė aiškiai neparodė, kad yra rimtai nusiteikusi vykdyti integracinę pertvarką.
ES užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje patvirtintu sprendimu numatyta sustabdyti sankcijas energetikos ir transporto sektoriams, taip pat leisti atlikti pervedimus į penkis bankus, o Sirijos centriniam bankui – naudotis savo lėšomis.
„ES siekia tęsti bendradarbiavimą su Sirija, jos gyventojais ir įmonėmis energetikos ir transporto srityse, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas su šiais sektoriais susijusioms finansinėms ir bankinėms operacijoms bei operacijoms, reikalingoms humanitarinei pagalbai ir šalies atstatymui“, – teigė blokas.
Pareigūnai pažymėjo, kad sankcijos gali būti grąžintos, jei naujieji Sirijos lyderiai sulaužys pažadus gerbti mažumų teises ir siekti demokratijos.
Didelė dalis Sirijos infrastruktūros buvo sunaikinta, o ekonomika sužlugdyta daugelį metų trukusios tarptautinės izoliacijos po to, kai 2011 m. B. Assadas susidorojo su opozicija ir sukėlė pilietinį karą.
Jungtinės Tautos praėjusią savaitę pranešė, kad, esant dabartiniams augimo tempams, Sirijai reikės daugiau nei 50 metų, kad sugrįžtų į ekonominį lygį, buvusį prieš pilietinį karą.
ES ir kitos tarptautinės galybės po B. Assado, kurį rėmė Rusija ir Iranas, nuvertimo kovoja dėl įtakos Sirijoje.
Sustabdytos sankcijos neapima taikomų laikinajam Sirijos prezidentui Ahmedui al-Sharaa ir jo islamistų grupuotei „Hayat Tahrir al-Sham“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
