„Šio įstatymo priėmimas neigiamai veikia Sakartvelo pažangą siekiant narystės ES [...] Raginame Sakartvelo valdžios institucijas atšaukti šį įstatymą“, – bendrame pareiškime su kitais EK atstovais sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Antradienį Sakartvelo parlamentas trečiuoju, galutiniu, svarstymu priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, kuris smerkiamas kaip panašaus represinio teisės akto Rusijoje dėl „užsienio agentų“, kuriuo Maskva slopina kritikus ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą, analogas.
Buvusioje sovietinėje respublikoje, kurioje dauguma gyventojų nori įstoti į ES ir NATO bei yra griežtai nusiteikę prieš Kremlių, šis žingsnis skaldo visuomenę, rodo viešosios nuomonės apklausos.
Prasidėjo antivyriausybiniai protestai, o parlamente tarp opozicijos įstatymų leidėjų ir valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ narių net kilo muštynės.
Pati partija siekia protestuotojus pavaizduoti kaip smurtaujančią minią. Ji tvirtina, kad yra pasiryžusi prisijungti prie ES, ir aiškina, kad įstatymo projektu siekiama padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą.
Įstatymui įsigaliojus, visos nepriklausomos nevyriausybinės ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.
Iš pradžių Briuselis siekė, kad pareiškimas būtų paskelbtas bloko 27 valstybių narių vardu, tačiau diplomatai teigė, kad tam paprieštaravo Vengrija ir Slovakija.
Vengrijos dešiniųjų pažiūrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra dabartinės Sakartvelo valdžios sąjungininkas.
