Kaip pabrėžė politikė, ginkluota invazija į Ukrainą yra tiesioginė Rusijos imperinės ir kolonijinės politikos, vykdomos šimtmečius, tąsa. Anot jos, karą prieš Ukrainą lydi propagandinė kampanija, kuria siekiama paneigti ukrainiečių tautos egzistavimą, ukrainiečių genocidą ir etninių rusų okupuotų teritorijų kolonizavimą.
A. Fotyga pabrėžė, kad, šimtmečius įgyvendindama tą pačią laisvųjų tautų pavergimo schemą, Rusija siekia, kad tarptautinė bendruomenė tyliai priimtų status quo, papirkdama ją „ekonominio bendradarbiavimo miražu arba didžiulės Rusijos rinkos iliuzija“.
Politikė sakė, kad nereikėtų suklysti galvojant, kad Maskva yra „bet kokių globalių problemų sprendimo dalis“. Ji pabrėžė, kad net tada, kai Rusija buvo klaidingai vertinama kaip stabilizuojanti jėga Europoje, tai buvo daroma Rytų Europos tautų sąskaita. Maskva eksportavo savo „stabilizavimą“ okupuodama kaimynines šalis, ypač Lenkiją, o dabar ši imperinė schema įgyvendinama Ukrainoje.
„Štai kodėl Maskvos imperializmas turi būti kartą ir visiems laikams nutrauktas“, – pabrėžė buvusi Lenkijos diplomatijos vadovė.
A. Fotyga pabrėžė, kad Rusijos imperializmas turi labai gilias šaknis, o „Putinas ir jo karo nusikaltėlių gauja“ yra ne Rusijos autoritarinės-imperinės esmės problemos priežastis, o pasekmė. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad dabar ne Ivano Rūsčiojo ar Jekaterinos II amžius, o XXI amžius, kur veikia tarptautinė teisė, svarbios bendros vertybės. Politikas priminė, kad Europos Parlamentas ir daugelio šalių parlamentai pripažino Rusijos Federaciją teroristine valstybe.
„Toks pripažinimas turėtų turėti tam tikrų pasekmių. Šią teroristinę organizaciją, net jei daugelis ją laiko imperija, reikėtų panaikinti“, – pabrėžė europarlamentarė. Priešingu atveju reikia atsižvelgti į tai, kad Rusijos vadovybėje esantys nusikaltėliai ir toliau kurs nuolatines grėsmes ir destabilizaciją, vykdys hibridinius išpuolius ir karus su kitomis šalimis, taip pat pavergs savo piliečius.
Todėl, kaip ir Hitlerio Trečiojo Reicho, kuris kėlė grėsmę žmonijos egzistavimui, atveju, Rusija turi išgyventi radikalius pokyčius. Kaip pabrėžė politikė, patyrusi galutinį pralaimėjimą Rusija neliks tuose pačiuose konstituciniuose ir teritoriniuose rėmuose. Todėl tarptautinė bendruomenė negali užimti patogios pozicijos nuošalyje, laukdama tolesnės įvykių raidos, bet turi sugalvoti drąsią iniciatyvą, kuri palaikytų Rusijos dezintegraciją, atsižvelgdama į Rusijos imperializmo istoriją ir pagarbą tautų, kurios yra Rusijos Federacijos dalis.
„Rusijos imperializmo aukos turi turėti galimybę atstatyti savo valstybingumą, pasinaudoti teise gerbti savo paveldą ir pačios lemti savo ateitį“, – pabrėžė politikė.
A. Fotyga pabrėžė, kad nėra rusiškų dujų, naftos, aliuminio, anglies ir pan., nes visa tai yra totorių, baškirų, sibiro, karelų ir kitų tautų ištekliai, kurie yra dabartinės Rusijos dalis. Ji pabrėžė, kad daugumai Rusijos čiabuvių Maskva yra represijų, išnaudojimo ir beviltiškumo personifikacija, o etninių mažumų persekiojimas ir diskriminacija Rusijoje – įprastas reiškinys.
Buvusi Lenkijos diplomatijos vadovė pabrėžė: atsižvelgiant į nacionalinį-etninį Rusijos žemėlapį, reikėtų kalbėti apie laisvų ir nepriklausomų valstybių kūrimo perspektyvas porusiškoje erdvėje, jų stabilumo ir klestėjimo perspektyvas. Pasak jos, tarptautinė bendruomenė yra įpareigota remti čiabuvių tautų, kurios dėl užkariavimo ir kolonizacijos dabar egzistuoja Rusijos Federacijos ribose, teises, jų vystymosi galimybę ir suvereniteto perspektyvas.
„Negalime ignoruoti fakto, kad etniniai rusai, būdami didžiausia tauta Rusijos Federacijoje, yra tik viena iš daugelio. Būtina daugiau dėmesio skirti kitiems Rusijos regionams ir tautoms, jų galimybėms ir suvereniteto perspektyvoms“, – pabrėžė A. Fotyga.
Politikė pažymėjo, kad Rusijos imperija neigė užkariautų tautų kultūros egzistavimą, labai dažnai pasisavindama jų paveldą. Tai ypač pasakytina apie rusų bandymą atskirti etninį ukrainietį Mykolą Gogolį nuo jo ukrainietiškos tautinės tapatybės.
„Turime suvokti, kad Rusijos Federacijos žlugimas gali sukelti tam tikrų sunkumų ir rizikų, kaip ir bet koks pereinamasis laikotarpis. Tačiau šios rizikos bus daug mažiau pavojingos, nei palikti šią agresyvią imperiją nepakitusią. Po miego periodo ji grįš su tolimesne agresija, kaip buvo per šimtmečius“, – pabrėžė Fotiga.
Politikė teigė, kad yra daug galimų sprendimų ir strategijų „kontroliuojamam, konstruktyviam ir nesmurtiniam paskutinės kolonijinės imperijos Europoje griovimui“.
Europos Parlamento narė pažymėjo, kad Rusijos skilimas atneš neginčijamų pranašumų saugumui, ypač energetiniam saugumui, Europoje ir Azijoje. Rusijos Federacijos teritorijoje gali atsirasti naujų provakarietiškų valstybių, kurios sustiprins stabilumą Europoje ir Eurazijoje.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad SSRS žlugimas buvo nelaimė Putinui ir jo kolegoms iš KGB. Vietoj to, tai buvo palaima ukrainiečiams, baltiečiams ir gruzinams. Todėl Rusijos skilimas atneš laisvę ir ichkeriams, čerkesams, buriatams ir kitoms tautoms.
