Po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ surengė netikėtą išpuolį prieš Izraelį, ES dėjo pastangas dėl vienybės ir įtakos Vidurio Rytus apėmusios krizės akivaizdoje.
Didėjantis kraujo praliejimas prikaustė Europos dėmesį tuo metu, kai vis dažniau abejojama, ar Vakarai sugebės toliau remti Ukrainą kovoje su Rusija.
27 šalių blokas jau seniai pasidalijęs į labiau palestiniečiams palankias nares, pavyzdžiui, Airiją ir Ispaniją, ir ištikimas Izraelio rėmėjas, įskaitant Vokietiją ir Austriją.
„Hamas“ išpuolis, per kurį, Izraelio teigimu, žuvo mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 200 buvo paimti įkaitais, sulaukė plataus pasmerkimo.
Tačiau yra mažiau sutarimo dėl raginimo nutraukti Izraelio vykdomą atsakomąjį Gazos Ruožo bombardavimą, per kurį, „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių.
Po kelias dienas trukusių derybų viršūnių susitikimo pareiškimo projekte raginama „užtikrinti nuolatinę, greitą, saugią ir netrukdomą humanitarinę pagalbą ir kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia, taikant visas būtinas priemones, įskaitant humanitarinę pertrauką“.
Šis pareiškimas, kuris gali pasikeisti, kai lyderiai susitiks Briuselyje, nesutampa su Jungtinių Tautų reikalavimais nutraukti ugnį.
Vokietija, vengdama raginti visiškai sustabdyti veiksmus, kadangi tai galėtų surišti Izraelio rankas, išsakė raginimus dėl humanitarinių „langų“ arba „pertraukų“ daugiskaitos forma.
„Svarbios raidės, kableliai, kalba, ir būtent taip randami susitarimai“, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.
Tačiau kai kurių ES šalių diplomatai įspėja, kad delsimas rasti tinkamus žodžius didėjant žuvusiųjų skaičiui kenkia bloko reputacijai pasaulyje ir verčia jį blaškytis įvykių akivaizdoje.
Ukraina nustumta į šešėlį?
Smurto protrūkis Vidurio Rytuose sukėlė nuogąstavimų, kad Vakarai gali būti atitraukti nuo Rusijos karo Ukrainoje praėjus 20 mėnesių po invazijos pradžios.
Nauja krizė ištiko tuo metu, kai Jungtinių Valstijų Kongrese kyla klausimų dėl Vašingtono teikiamos karinės pagalbos tvarumo.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pažadėjo, kad „šios paramos niekaip nepaveiks tai, kad nuo siaubingo spalio 7 dienos ryto su didžiausia užuojauta ir rūpesčiu žvelgiame į Izraelį ir Vidurio Rytus“.
Pagrindinė ES priemonė, kuria siekiama nuraminti Kyjivą, yra planas, kuris anksčiau buvo įvertintas 20 mlrd. eurų per ketverius metus, sukurti gynybos fondą Ukrainai, kuris būtų platesnių Vakarų saugumo įsipareigojimų dalis.
Diplomatai teigia, kad pažangą stabdo Vengrija, kuri yra artimiausia Rusijos sąjungininkė bloke, o lyderiai ketina pavesti bloko užsienio politikos vadovui gruodį informuoti apie padėtį šiuo klausimu.
Taip pat bus raginama įvesti naujas sankcijas Maskvai, įskaitant draudimą importuoti rusiškus deimantus, kai tik Didysis septynetas (G-7) susitars dėl jų atsekamumo būdo.
Be to, bus aptartas planas, kaip iš įšaldyto Rusijos turto gautas pajamas panaudoti paramai Ukrainai.
Diskusijose dėl Ukrainos bus aptariami tolesni šios šalies žingsniai siekiant įstoti į ES.
Lapkričio 8 dieną bloko vykdomoji institucija turi pateikti įvertinimą, ar pradėti oficialias stojimo derybas su Kyjivu.
Tada ES lyderiai iki metų pabaigos nuspręs, ar priimti kokias nors rekomendacijas.
