Pastaruosius tris mėnesius Azijai, Afrikai, Europai ir Šiaurės Amerikai teko kęsti karščio bangas, sausras ir gamtinius gaisrus, o tai labai smarkiai paveikė ekonomikas, ekosistemas ir žmonių sveikatą.
Vidutinė pasaulio temperatūra birželį, liepą ir rugpjūtį buvo 16,77 Celsijaus laipsnio, sakoma ES „Copernicus“ klimato kaitos paslaugos (C3S) ataskaitoje. Ankstesnis, 2019 metais užfiksuotas rekordas buvo 16,48 Celsijaus laipsnio.
„Šie trys mėnesiai (...) yra šilčiausi per maždaug 120 000 metų, taigi, iš esmės per žmonijos istoriją“, – naujienų agentūrai AFP sakė C3S direktoriaus pavaduotoja Samantha Burgess.
Praėjęs mėnuo yra karščiausias rugpjūtis per stebėjimų istoriją, šiltesnis už visus kitus mėnesius, išskyrus šių metų liepą.
„Klimato griūtis prasidėjo“, – savo ruožtu sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas).
„Mokslininkai seniai įspėdavo, ką sukels mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro, – pabrėžė jis. – Mūsų klimatas griūva greičiau nei galime susidoroti, ekstremalūs meteorologiniai įvykiai smogia kiekvienam planetos kampeliui.“
Rekordinės pasaulio vandenynų paviršiaus temperatūros suvaidino svarbų vaidmenį dėl šios vasaros karščių. Jūros vandens temperatūros šuolių buvo šiaurinėje Atlanto dalyje, Viduržemio jūroje.
„Žvelgiant į papildomą šilumą, kurią turime vandenyno paviršiuje, tikėtina, kad 2023-ieji bus šilčiausi metai per visą istoriją“, – teigė S. Burgess.
Vidutinė pasaulinė temperatūra aštuonis pirmuosius šių metų mėnesius yra antra didžiausia per visą stebėjimų istoriją ir tik 0,01 Celsijaus laipsnio atsilieka nuo 2016 metais užfiksuoto rekordo, nurodoma ataskaitoje.
Jei ši žiema Šiaurės pusrutulyje bus „normali“, galima sakyti, kad 2023-ieji bus šilčiausi metai, kokius tik yra išgyvenusi žmonija, sakė S. Burgess.
Šiltėjantys vandenynai
Nuo pramonės laikų pradžios vandenynai sugeria 90 proc. perteklinės šilumos, išsiskiriančios dėl žmogaus veiklos, nurodo mokslininkai.
Ši perteklinė šiluma toliau kaupiasi, Žemės atmosferoje kaupiantis šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, daugiausia išsiskiriančioms deginant naftą, dujas ir anglis.
Neskaitant poliarinių regionų, pasaulinė vidutinė vandenynų paviršiaus temperatūra šią vasarą kasdien nuo liepos 31-osios iki rugpjūčio 31-osios viršydavo ankstesnį, 2016 metų kovo, rekordą.
Vidutinė vandenynų temperatūra nuo balandžio nuolat viršydavo ankstesnius sezoninius karščio rekordus.
Šiltesni vandenynai taip pat gali sugerti mažiau anglies dvideginio ir tai dar labiau įsuka užburtą pasaulinio atšilimo ratą, sutrikdo trapias ekosistemas.
Antarkties jūros ledo ir toliau yra rekordiškai mažai šiam metų laikui – mėnesio skaičius yra 12 proc. mažesnis už vidurkį. Tai kol kas didžiausia neigiama anomalija rugpjūčiui nuo stebėjimų iš palydovų pradžios 8-ajame dešimtmetyje, nurodo C3S.
Tikėtina, kad temperatūra dar labiau kils, nes meteorologinis reiškinys „El Nino“, nulemiantis didesnę vandens temperatūrą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir kitur, dar tik prasidėjo.
Mokslininkai tikisi, kad labiausiai dabartinio „El Nino“ poveikis pasijus šių metų pabaigoje ir kitais metais.
Per 2015-ųjų Paryžiaus klimato susitikimą šalys sutarė pasaulio temperatūros didėjimą apriboti skaičiumi, gerokai mažesniu už 2 Celsijaus laipsnius, palyginti su temperatūra iki pramonės revoliucijos. Kaip siekiamybė buvo nurodytas apribojimas 1,5 Celsijaus laipsnio.
JT ekspertų ataskaitoje, turinčioje pasirodyti šią savaitę, bus įvertinta pasaulio pažanga siekiant šio tikslo ir informuoti lyderiai prieš svarbų klimato susitikimą Dubajuje, prasidėsiantį lapkričio 30 dieną.
Ataskaita turėtų parodyti, kad šalys toli gražu nepasiekia nusistatytų tikslų.
„Didėjanti temperatūra reikalauja didesnių veiksmų. Lyderiai dabar privalo labai pasistengti dėl sprendinių klimatui“, – sakė A. Guterresas.
C3S išvados grindžiamos kompiuterinėmis analizėmis panaudojant milijardus rodmenų, gautų iš palydovų, laivų, orlaivių ir meteorologijos stočių visame pasaulyje.
Turėdami netiesiogiai, pavyzdžiui, iš medžių rievių ir ledo kernų gaunamų duomenų mokslininkai gali palyginti dabartines temperatūras su temperatūromis iki stebėjimų pradžios XIX amžiaus viduryje.
