Statistikos departamento duomenimis, spalį išvykimą iš Lietuvos deklaravo dviem tūkstančiais mažiau asmenų negu rugsėjį.
„Atgavus nepriklausomybę, Lietuva pasidarė kaip rėtis – tauta byra į visas puses, nes sako, kad Airijoje ir Ispanijoje žolė žalesnė,“ - Čikagos dienraščio „Draugas“ puslapiuose polemizuoja JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys Arvydas Barzdukas.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, drauge su lietuvių grįžimo į tėvynę informaciniu centru panaikinti šių metų pradžioje. Jų vykdytos funkcijos perimtos Užsienio reikalų ministerijos.
Pastangos primena patosą
Buvęs lietuvių į tėvynę grįžimo informacinio centro direktorius, psichologas ir kultūrologas Žilvinas Bieliauskas portalui balsas.lt pasakojo seniai kritikavęs daugelį valdžios inicijuotų akcijų tėvynainiams sugrąžinti. „Per dvylika darbo metų man jau buvo nusibodęs tas dirbtinis patosas, kad „darysime tą, darysime tą“. Iš tiesų, tai – daug kas ten yra netikra,“ - nurodė pašnekovas.
Pasak Ž. Bieliausko, iškeltoms idėjoms trūksta konceptualumo ir nuoseklumo. „Lietuvių grįžimas galėtų būti lokalinis procesas,“ - kalbėjo specialistas ir nurodė, kad išvykusiuosius, galbūt, sugrąžintų didesnis skaidrumas, mažesnė korupcija, chamizmas ir patriotinio ugdymo renginiai bei charizmatiniai judėjimai.
„Daugelis nuo čia nusisuko, kai liko apgauti, apšmeižti, apkeikti ir taip toliau,“ - tęsia Ž. Bieliauskas nurodydamas, kad steigtos įvairios komisijos erzindavo užsienio lietuvius: „jie sakydavo, kad jie ten tik darbo vietas darosi, plauna pinigus jų sąskaita, kad jų pačių net neatsiklausia, ko jiems reikėtų ir kaip padėtum,“ - aiškino buvęs direktorius.
Dar vasarą pradėtas kurti Globalios Lietuvos projektas, kuriuo siekta susigrąžinti emigravusius tautiečius. Visuomenė pateikė per du šimtus pasiūlymų, kurie vis dar analizuojami Užsienio reikalų ministerijoje.
Džiaugdamiesi aktyvia diskusija, URM pareigūnai nurodo, kad „globalios Lietuvos“ samprata reiškia ne tik kitokio nei iki šiol požiūrio į emigraciją, bet ir kitokios - globalios - Lietuvos tapatybės ugdymą bei kokybiškai naujų, partnerystės ir pagarbos principu grįstų tautos ir valstybės santykių formavimo siekį.
„Globalios Lietuvos kūrimo projektu ir jame keliamais uždaviniais norime išlaikyti ir plėtoti ryšius su išvykusiaisiais, kad jie, kur begyventų, laikytų save Globalios Lietuvos dalimi, puoselėtų lietuvybę ir savo žiniomis, idėjomis, įgyta patirtimi prisidėtų prie Lietuvos gerovės kūrimo,“ - informavo URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.
Idėjos autoriai atsiriboja nuo vidinių Lietuvos problemų sprendimo ir teigia susikoncentravę ties užsienyje gyvenančiaisiais. Čia pat nurodoma, kad „užsienio lietuvių organizacijos dėl savo visuomeninio statuso negali būti įpareigotos vykdyti projekte numatytus uždavinius, tačiau kviečiame jas visas aktyviai bendradarbiauti įgyvendinant ambicingą Globalios Lietuvos idėją,“ - informuoja URM.
Remiantis strateginio planavimo reikalavimais, rengiamos Globalios Lietuvos - užsienio lietuvių įtraukimo į valstybės gyvenimą - plėtros programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui bus rengiamas atskiras dokumentas - tarpinstitucinis veiklos planas, kuriame bus numatytos priemonės programos uždavinių įgyvendinimui.
Šiuo metu yra tikslinama uždavinius įgyvendinančių priemonių lentelė, kuri bus atspindėta tarpinstituciniame veiklos plane. Dokumentą Vyriausybei žadama pateikti dar šiemet.
Aršių diskusijų ir sukėlęs dvigubos pilietybės klausimas ir jo svarstymas Seime, yra sveikinamas išeivijos tik kaip tam tikras postūmis. Dažnai pasigirsta kritikos, jog Lietuvos politikams trūksta vakarietiško išsilavinimo bei mąstymo, juos saisto neaiškūs interesai bei skundžiamasi biurokratizmu.
Emigrantų vaikai neįgyja Lietuvos pilietybės ir jų grįžimas tampa teisiškai apsunkintas. Tuo tarpu, dvigubos pilietybės oponentai nenori, kad balsavimo teisę įgiję išeiviai rinkimuose spręstų, kaip gyventi ir tvarkytis Lietuvoje.
Tipinio emigranto iš Lietuvos portretas (šaltinis – Statistikos departamentas)
Lytis – vyrai sudaro 60, moterys – 40 procentų visų emigrantų.
Amžius – 25–29 metų amžiaus.
Užimtumas – Nedirbantys (1 metus ir ilgiau) 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantai sudarė daugiau negu 80 procentų.
Santuokinė padėtis – 48 procentai 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų buvo vedę ir 52 procentai moterų buvo ištekėjusios.
Tikslo šalis – daugiau negu du trečdaliai emigrantų rinkosi Jungtinę Karalystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Vokietiją.
Iš kur išvyko – mieste 1000 gyventojų teko 7,7 emigranto, kaime – 4,4
