globali lietuva

Ketvirtadienį Vilniuje įteikti „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai už šių metų lietuvių tarptautinius laimėjimus bei pasiekimus inovacijų ir technologijų srityje. Per šventinę ceremoniją iš viso išdalyti septyni apdovanojimai. Kategorijoje „Už globalių Lietuvos profesionalų pripažinimą pasaulyje“ pagerbta labiausiai tarptautiniu mastu skaitoma šiuolaikinė Lietuvos rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. „Rašytojos dėka Lietuva yra ryškiau matoma literatūros pasaulyje.

Šeštadienį į Turkijoje, Stambule esantį Emirgan parką atvyko šioje šalyje gyvenantys lietuviai. Į vieną gražiausių Stambulo parkų juos priviliojo oficialus tulpių kompozicijos, vaizduojančios Gediminaičių stulpus, atidarymas. Ši keturių tūkstančių ryškiaspalvių tulpių kompozicija yra Turkijoje gyvenančių lietuvių bendruomenės dovana Lietuvai jos atkūrimo šimtmečio proga. Gediminaičių stulpus vaizduojanti kompozicija dalyvauja visame pasaulyje garsiame Stambulo tulpių festivalyje.

Užsienio ekspertai perspėja Lietuvą. Valstybė privalo kuo greičiau susigrąžinti emigravusius piliečius. Anot ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kitu atveju, Lietuvoje pradės trūkti darbo jėgos, nebus iš ko išlaikyti pensininkų bei mokėti kitų pašalpų. Ekspertai siūlo Lietuvos valdžiai investuoti į programas, skatinančias bendradarbiavimą tarp emigrantų ir jų gimtinės, padėti jiems įsidarbinti ir vilioti juos sugrįžti bei čia pasilikti.

Trečiadienio vakarą Prezidentūroje penktą kartą įteikti „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai. Šiais apdovanojimais pagerbiami Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žmonės, savo darbais ir pasiekimais prisidedantys prie mūsų šalies gerovės bei garsinantys jos vardą pasaulyje. Apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus įteiktas kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui.

Lietuvos diasporos politika pristatyta rugsėjo 16–17 dienomis Lione, Prancūzijoje, vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje daug pasiekusių diasporos profesionalų veiklai ir jų galimai įtakai šalių vystymuisi aptarti. Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė, pristatydama Lietuvos patirtį, akcentavo „Globalios Lietuvos“ idėją.

Gyvename dar tik besikuriančioje visuomenėje, todėl turime begalę neišnaudoto potencialo verslo, mokslo ir kituose svarbiausiuose sektoriuose, o padėti pasinaudoti galimybėmis gali užsienyje gyvenantys lietuviai, kurių ten nestinga. Tereikia juos pakviesti, - vieningos išvados po ketvirtadienį prezidentūroje vykusių Globalios Lietuvos lyderių apdovanojimų diskutavę verslo, mokslo ir kitų sričių atstovai.

Pirmadienį Seimo rūmuose prasidės keturias dienas truksiantys Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai. Juose bus pateikta „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011-2019 metų programos analizė. Posėdžio dalyviai ketina aptarti konkrečias šios programos įgyvendinimo priemones.

Jie projektuoja miestus, dirba finansinėse institucijose, kuria socialinius projektus. Darbdaviai tvirtina, kad jų Lietuvai reikia. Kol šalyje bandoma apskaičiuoti protų nutekėjimą, jie, pasimokę užsienio aukštosiose mokyklose ir padirbėję kitų šalių kompanijose, grįžta į Lietuvą kurti pridėtinės vertės. Daugelis specialistų teigia pastebintys tendenciją, kad tokių lietuvių daugėja.

Savaitgalį Punske, Lenkijoje, vyko šeštasis Europos lietuvių jaunimo suvažiavimas kuriame dalyvavo atstovai iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos. Jaunimas pasidalino gyvenimo bei organizacinės veiklos užsienyje patirtimi, aptarė būdus, kuriais užsienyje gyvenantys lietuviai galėtų aktyviau prisidėti prie tokių strategijų kaip „Globali Lietuva“ ar „Lietuva 2030“ kūrimo ir įgyvendinimo.

Kylant į viršų buvo dar visai nieko. Galima susikaupti ir dairytis į debesis pro lėktuvo langą. Tačiau tas visuotinis lietuvių klegesys leidžiantis lėktuvui tik didėjo ir, man rodos, liovėsi tik tada, kai po kelionės Vilnius–Londonas–Vilnius pasiekiau namus. Ankstų pirmadienio rytą pailsėję ir pasidemonstravę Lietuvoje tautiečiai skrido atgal į Londoną dirbti savo darbų.

Statistikos departamento duomenimis, spalį išvykimą iš Lietuvos deklaravo dviem tūkstančiais mažiau asmenų negu rugsėjį. „Atgavus nepriklausomybę, Lietuva pasidarė kaip rėtis – tauta byra į visas puses, nes sako, kad Airijoje ir Ispanijoje žolė žalesnė,“ - Čikagos dienraščio „Draugas“ puslapiuose polemizuoja JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys Arvydas Barzdukas.

Pristatytas „Globalios Lietuvos" projektas sukėlė šurmulį tarp šalies ateičiai neabejingų visuomenės veikėjų. Anot jų, pasiūlymas emigravusiems lietuviams prisidėti prie šalies kūrimo ten, kur jie yra, duos atvirkštinį efektą: į gimtinę žmonės nebegrįš. Filosofas Arvydas Juozaitis vakar surengtoje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo diskusijoje tvirtino, kad šiuo metu pasaulyje, taip pat Lietuvoje, vyksta akivaizdus tautų nukraujavimas.

Lietuvių tautos identitetą siūloma išsaugoti per švietimą ir patriotizmą bei ujant visuomenėje vyraujantį stereotipą, kad svetur gyvenimas geresnis. Aklai nereikėtų pasikliauti įvairiais abejotinais projektais, kuriais siekiama sudaryti sąlygas ir sukurti prielaidas stiprinti lietuvišką tapatybę. Praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerija (URM) paragino visuomenę, užsienio lietuvių bendruomenes bei organizacijas dalyvauti projekto „Globali Lietuva“ kūrimo strategijoje.

Lietuva savo emigrantų nė neketina susigrąžinti – jiems oficialiai siūloma prisidėti prie Lietuvos gerovės, pažangos ir nacionalinių interesų plėtros ten, kur dabar gyvena. Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio nuomone, išeiviją įtraukti į paliktos šalies gyvenimą turėtų skatinti 22 jo pavaldiniai, penkių ministerijų, premjero kanceliarijos, Kūno kultūros ir sporto departamento, nacionalinio transliuotojo atstovai ir Seimo pirmininkės patarėjas.

Užsienio lietuviams įtraukti į Lietuvos valstybės gyvenimą skirtos "Globalios Lietuvos" strategijos kryptys penktadienį aptartos Vyriausybėje vykusiame Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos posėdyje.