Siekiant sumažinti išlaidas, kurias valstybė patiria išmokėdama pašalpas, ministras pirmininkas užsimojo nebespausdinti pašalpų teikimo dokumentų kitomis kalbomis ir neleisti naudotis valstybės apmokamais vertėjais.
Pasak portalo Daily Mail, tai būtų motyvacija naujiems atvykėliams, pavyzdžiui bulgarams ar rumunams, mokytis anglų kalbos bei sutaupytų pinigus išleidžiamus vertėjams.
Dauguma parlamento narių pritaria tokiam sprendimui, bet manoma, jog jis turėtų būti šiek tiek pakoreguotas ir išsamiai pristatytas visuomenei.
Gebėjimas šnekėti angliškai yra vienas pagrindinių faktorių nulemiančių įsidarbinimo galimybes, todėl išmokti šios kalbos derėtų visiems atvykstantiems čia dirbti.
Baiminamasi, jog toks sprendimas pasirodys per priešiškas atvykstantiems imigrantams, tačiau valdančioji koalicija yra tvirtai apsisprendusi priimti šias pataisas.
Kita vertus, toks ėjimas gali kirsti per mokesčių mokėtojų kišenes – jei pareiškėjas neteisingai užpildys paraišką ir vien dėl to negaus pašalpos, kreipsis į teismą pateikdamas ieškinį vyriausybei.
Šiuo metu gauti pašalpas nėra jokių kliūčių, jei ir nemoki anglų kalbos. Visose darbo biržose yra vertėjai, kurie padeda pildyti dokumentus bei komunikuoti.
Skaičiavimų duomenimis, valstybė per metus išleidžia 5 milijonus svarų vertimo paslaugoms.
2011m. daugiau nei pusė visų šių lėšų nugulė į didžiausios Didžiosios Britanijos vertimų įmonės „The Big Word” sąskaitą, per 3.5 milijonus svarų sterlingų.
Pašalpas išmokančios įstaigos vertėjauja daugiau nei 140 kalbų, tokių kaip islandų ar vietnamiečių bei pasitaikančių daug dažniau – lenkų, čekų ar slovakų.
Yra išleidžiamos specialios instrukcijos įvairiomis kalbomis, kuriose aiškinama, kaip reikia gauti pašalpas.
Dauguma atvejų, žmogus atėjęs pildyti paraiškos dėl pašalpos gavimo ir nesugebantis susišnekėti, yra aprūpinamas telefonu, kurio kitame laido gale sėdi vertėjas ir suteikia visą reikiamą informaciją. Kai kuriais atvejais, yra organizuojami ir vertėjų vizitai, kuriuose bėdos sprendžiamos gyvai.
