Naujausiame Europos politikos analizės centro (CEPA) tyrime pažymima, kad „kariuomenės mobilumas yra svarbiausias faktorius, norint efektyviai užkardyti pavojų“. Šiuo atveju kalbama apie gebėjimą perdislokuoti kariuomenę greičiau už potencialų priešininką. Tik tokiu atveju Vakarų politiniai lyderiai galėtų sėkmingai ir laiku sustabdyti krizę. Kitaip jiems tektų tik bandyti susigrąžinti jau prarastas teritorijas.
Svarbiausia – mobilumo užtikrinimas
Vienas iš atliktos analizės autorių – iki 2017-ųjų Europoje vadovavęs JAV NATO pajėgoms Benas Hodgesas, kurio „valdymo“ laikotarpiu ir buvo pradėtos aktyviai stiprinti Baltijos šalių pozicijos po Krymo aneksijos.
Rusijai 2014-aisiais užkariavus Krymą jam teko parengti savo pajėgas taip, kad per maksimaliai trumpą laikotarpį būtų galima apsaugoti rytinį NATO flangą. Tuomet jis pats sau turėjo pripažinti įvairius faktus, nuo kurių „plaukai piestų stojosi“: muitinių formų pildymas truko amžinybę, keliai ir tiltai nebuvo pritaikyti sunkiosios technikos gabenimui.
Sykį generolas su į mokymus vykstančiais tankais užstrigo tunelyje, rašoma „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Baltijos šalys – aljanso Achilo kulnas: jas sunku apsaugoti dėl tiesioginės sienos su Rusija ir ten gausiai gyvenančių rusų mažumų, nerimauja vokiečių žurnalistai. Tam, kad Rusija apsuptų tris sostines prireiktų daugiausiai 60 valandų, skelbiama 2016-ųjų „RAND Corporation“ atliktoje karinio konflikto modeliavimo ataskaitoje.
Jeigu NATO išvis užsimanys ginti savo sąjungininkes šiaurės rytuose, aljansui prireiks užbėgti už akių Rusijos puolimui. Būtent tam pastaruosius penkerius metus ir yra intensyviai ruošiamasi.
Aljansas suformavo 5 tūkst. karių buferį, kuris per kelias dienas gali pasiekti krizės regioną. Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti nuolatiniai rotuojami daliniai, įskaitant ir JAV – branduolinės valstybės – karius.
Tikslas akivaizdus – agresoriaus sulaikymas nuo neapgalvotų agresyvių veiksmų. Šiuo metu NATO aktyviai kuria sistemą, kuri leistų per mėnesį papildomai atsiųsti į šį regioną apie 50 tūkst. karių.
Suvalkai – NATO Achilo kulnas
2021-ųjų kovo mėnesį pateiktoje Heinricho Brausso (buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjas gynybos ir planavimo klausimais), jau minėto Beno Hodgeso ir gynybos eksperto, profesoriaus Juliano Lindley’aus-Frencho pateiktoje ataskaitoje kalbama apie NATO pajėgų mobilumo galimas problemas konflikto atveju. Viso ekspertai sumodeliavo 5 scenarijus, du iš jų atiteko Baltijos šalims.
Pirmajame numatomas karinių pajėgų transportavimas iš Norvegijos ir Švedijos į Estiją. Jo metu galima „užtrukimas iki 3-4 savaičių“. Mat Švedijoje yra žemas kelių ir geležinkelių infrastruktūros pralaidumas, maža to – faktiškai nėra specialių vagonų-platformų šarvuočiams ir tankams gabenti. Todėl, tikėtina, tektų naudotis ratuotas šarvuočių pervežimo priemones, rašoma leidinyje.
Antrasis kelias, kurį tyrimo autoriai vadino „NATO Achilo kulnu“ yra sausumos ir driekiasi jis iš Vokietijos per Lenkiją ir Lietuvą. Šiuo atveju NATO kariuomenei tektų persikelti per vos 60 kilometrų pločio koridorių, visiems žinomą „Suvalkų koridoriaus“ pavadinimu. Kiekvienam daliniui tektų iš anksto kruopščiai suplanuoti maršrutą, kad kariniai daliniai neužstrigtų šiame siaurame koridoriuje.
Ekspertai tai vadina net svarbesne užduotimi negu kelių infrastruktūros gerinimą. Taip pat siūloma apsvarstyti senų sovietinių karinių objektų Lenkijoje remonto galimybę, kad per šią šalį būtų lengviau perkelti didesnį kiekį kariuomenės išpuolio atveju.
Dar viena problema, kurią įžvelgė ekspertai – kariuomenių aprūpinimas: pradedant maisto produktais ir kuru, ir baigiant amunicija. Kariuomenei reikalinga infrastruktūra dažnai išsidėsčiusiu privačiose valdose, pažymima ataskaitoje. Panaši situacija yra ir kitose šalyse, tačiau Lietuvoje jos savininkai gali būti ir rusai, konstatuoja „Frankfurter Allgemeine“.
Šaltojo karo metu divizija buvo suformuota taip, kad septynias dienas ji būtų galėjusi judėti be pagalbos iš šalies. Dabar viskas yra kitaip, o iš pradžių būtina įrengti reikalingų medžiagų saugyklas. Vienas iš kuriozų, į kuriuos autoriai atkreipė dėmesį – NATO Lietuvoje, matyt, net negalėtų naudotis sukaupta amunicija, nes tai yra draudžiama pagal įstatymus, bent jau taikos metu.
