Maskvos sprendimą iškelti bylas Lietuvos teisėjams Europos Komisijos narys vadina politiškai motyvuoti kerštu, ir tikina, kad teisėjai gali jaustis saugūs Europos Sąjungoje.
„Lietuvos teisėjai mūsų mintyse yra Europos teisėjai, tad tokia ataka prieš juos yra ataka prieš visą Europos Sąjungą“, – interviu BNS sakė D. Reyndersas.
Išskirtiniame interviu eurokomisaras taip pat pristatė Briuselio planus sukurti sertifikatą, kuris imunitetą nuo koronaviruso arba neigiamą testą turintiems žmonėms leistų laisvai keliauti po Europos Sąjungą. Pasak D. Reynderso, šalys galės pačios nuspręsti, ar šis dokumentas turėtų žmonėms atverti duris į renginius šalies viduje.
Interviu eurokomisaras davė antradienio vakarą, susitikimo su Seimo nariais išvakarėse. Su Lietuvos parlamentarais D. Reynerdsas daugiausia žada diskutuoti apie Europos Komisijos parengtą ataskaitą apie teisės viršenybės padėtį valstybėse narėse.
Rytoj jūs susitiksite su Seimo komitetų nariais. Kaip galėtumėte keliais punktais apibendrinti pagrindinę žinią, kurią jiems perduosite?
Pirmiausia aš padėkosiu parlamentui už tokią galimybę, nes ji yra ilgo proceso, ciklo dalis. Kasmet aš sieksiu kontaktuoti su parlamentu, kad pamatytume, kokį dialogą galime sukurti įgyvendindami teisės viršenybę ir, kokius patobulinimus galime atlikti. Taigi, mano pirmoji žinia yra – saugokite teisės viršenybę ir diskutuokite apie ją skirtinguose komitetuose – Teisės ir teisėtvarkos, Europos reikalų ir kituose.
Antrasis aspektas yra apibūdinti situaciją ir mūsų žinutė yra tokia, kad mes ataskaitoje apie Lietuvą susidarėme gana gerą nuomonę apie teisės viršenybės būklę čia, bet yra tam tikrų specifinių problemų ar pastebėjimų. Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie žiniasklaidą, mes sakome, kad yra svarbu skelbti daugiau informacijos apie žiniasklaidos priemonių savininkus, apie jų nuosavybę. Tai sukurtų galimybę kalbėti apie skaidrumą šioje srityje ir leistų kalbėti apie labai tikslią ir aiškią problemą.
Aš mačiau kiek diskusijų sukėlė paskutinės pataisos, reguliavusios lobistinę veiklą, tad yra labai svarbu užtikrinti, kad tokie nutarimai ne tik yra priimami, bet, kad jie yra ir efektyvūs bei realiai pritaikomi. Tokia būtų antra žinutės dalis.
Trečioji dalis bus apie tai, kad mes ir toliau dirbsime kartu pritaikant naujus įrankius. Pavyzdžiui, Lietuvoje nekilo jokios problemos su Europos prokuratūros pareigomis. Daugelyje parlamentų aš prašiau priimti įstatymus, kurie leistų pritaikyti Europos Sąjungos normas dėl Europos prokuratūros ir paskirti deleguotuosius prokurorus. Lietuvoje visi reikiami įstatymai buvo priimti ir, jeigu aš neklystu, paskirti trys iš keturių deleguotųjų prokurorų, tad viskas yra gerai. Šį procesą norime pradėti pirmąjį šių metų pusmetį, pasiruošimai jau turi prasidėti, nes greitai pradėsime leisti pinigus iš Europos Sąjungos fondų ir reikia kontroliuoti jų panaudojimą bei galimą pasinaudojimą jais, tirti galinčias atsirasti korupcijos bylas.
Prašau, diskutuokite apie teisės viršenybę ne tik su manimi, bet paverskite tai realia tradicija tarp parlamentarų ir pilietinės visuomenės narių. Pasižiūrėkite, kokie pastebėjimai yra ataskaitoje apie Lietuvą, kaip mes galime pagerinti situaciją, kokių naujų teisės aktų reikia, o gal reikia patikrinti, kaip kai kurie teisės aktai veikia. Nes žinote, įstatymai veikia ne vien tik dėl to, kad juos priimi.
Galų gale aš padėkosiu už pasiruošimą dirbti kartu su šiuo instrumentu, kurį mes sukūrėme. Nes mes turime dirbti kartu. Dabar mes kuriame antrąją ataskaitą ir toliau diskutuosime ją, tad mums labai svarbu sulaukti kuo daugiau informacijos tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos, tiek iš pilietinės visuomenės.
Prieš kiekvieną susitikimą su parlamentu aš bandau susitikti su žiniasklaida, nes yra labai svarbu, kad visuomenė ir skirtingos organizacijos žinotų, kad įmanoma prisidėti prie mūsų veiklos ir nesvarbu, ar turi neigiamų, ar teigiamų pastebėjimų. Mes savo ataskaitoje stengiamės apibūdinti tiek gerus, tiek blogus pokyčius per metus ir yra labai svarbu, kad pasikalbėtume apie tai, kad, pavyzdžiui, aš skaičiau antikorupcinės strategijos programą, tačiau galima pamatyti ir tai, kad tam tikrose vietose ji vėluoja, tad turime apie tai pasikalbėti ir suprasti, kur yra priežastys bei ką galima padaryti dėl tokio nacionalinio plano.
Savo ataskaitoje išskyrėte pernai pavasarį nutikusią situaciją, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė nebuvo paskirta šio teismo pirmininke. Galų gale tuomet Konstitucinis Teismas pasakė, kad tokie veiksmai prieštaravo Konstitucijai. Ką ši situacija reiškia teisės viršenybės kontekste?
Ataskaitoje yra aptariamos faktinės situacijos aplinkybės ir mes nekomentuojame dėl konkrečių veiksmų, nes norime matyti galutinį proceso rezultatą. Mums svarbu, ar įmanoma skirtingų institucijų atstovams sukurti realius debatus parlamente ir tik tada mes galime įvertinti rezultatą.
Tąkart situaciją išsprendė Konstitucinis Teismas, Europos Komisija gerbia Lietuvos teismo sprendimą ir teisės viršenybės ataskaitoje ir diskusijoje mes siekiame pamatyt,i ar yra pakankamai stabdžių ir atsvarų bei skirtingų saugiklių sistemoje. Galų gale, rezultatas turi būti tikra teisinės valdžios diskusija ir ne veltui pirmasis ataskaitos skyrius yra apie teismų nepriklausomumą, kokybę ir efektyvumą.
Toje situacijoje, kaip ir sakėte, Seimas galėjo atleisti Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, bet galiausiai diskusija įvyko ne tik politiniame lygmenyje parlamente, bet nukeliavo ir iki teismo, o mes teismui turime didžiausią pagarbą.
Didžiausias klausimas yra – ar įmanoma turėti visuomenėje tokias stiprias institucijas, kad Konstitucinio Teismo sprendimas galų gale susilaukti pakankamai pagarbos, tai yra labai svarbu. Tokiu pačiu būdu mes gerbiame Europos Teisingumo Teismo Liuksemburge sprendimus ir sakėme daugybę kartų, kad jie yra įpareigojantys. Diskusija parlamente yra svarbi, bet mums svarbiausias elementas yra visiška pagarba Konstitucinio Teismo sprendimui, kuri parodo, kad net ir vykstant karštiems debatams egzistuoja teisės viršenybė.
Turite omenyje tai, kad įmanoma padaryti klaidų ir priimti netinkamų sprendimų, tačiau svarbiausia yra, kad būtų pakankamai saugiklių, kurie užtikrinti teisės viršenybę?
Taip, svarbiausias mūsų ataskaitos tikslas yra pasižiūrėti ar egzistuoja gera sistema, geros struktūros ir mechanizmai. Čia turime tai, kad politinį sprendimą yra įmanoma peržiūrėti teisminėje sistemoje ir patikrinti, ar jis atitinka įstatymus. Tai ir yra teisės viršenybė. Galiausiai Konstitucinis Teismas tai ir padarė.
Jeigu mes turime tinkamą struktūrą kovai su korupcija, yra įmanoma su ja kovoti ir nagrinėti teismuose korupcines bylas. Galima kritikuoti atskiras bylas, bet svarbiausia yra parodyti, kad ta struktūra egzistuoja ir, kad galima atsakomybėn patraukti visus, o ne tik dalį atsakingų asmenų.
Taip pat, kai kalbame apie žiniasklaidos pliuralizmą ir laisvę, tai yra labai gerai, bet galima kalbėti ir apie didelę jėgos koncentraciją tarp žiniasklaidos priemonių ar tam tikrų savininkų rankose. Kad tą padarytume, reikia patikimų mechanizmų ir būtent dėl to mes primygtinai raginame Lietuvą sukurti tikrą skaidrią sistemą dėl žiniasklaidos savininkų. Jeigu pažiūrėtume į baudžiamąją teisę, ten yra įvairiausių nusikaltimų – žmogžudystė, plėšimai ir taip toliau, bet jie neišnyksta dėl to, kad teismas juos uždraudžia. Svarbiausias elementas yra sistema, kuri yra pajėgi reaguoti, ką ir padarė Konstitucinis Teismas.
Žinoma, yra įmanoma padaryti klaidą, ar net daugiau nei klaidą, bet tam turi būti efektyvūs atsakas institucinėje struktūroje. Neabejotinai, teisės viršenybė yra tuomet, kai visuomenė valdo teisė, tik, kad tai egzistuotų reikia labai efektyvaus demokratinio proceso – laisvų rinkimų, atvirų diskusijų priimant įstatymus ir tų įstatymų atitikimo tiek Europos Sąjungos, tiek konstitucinei teisei, principams ir vertybėms.
Tačiau, jeigu yra priimamas įstatymas, tai dar nereiškia, kad ir jo taikymas yra teisingas, o jeigu taikymas nėra teisingas, tuomet reikia užtikrinti, kad žmonės galėtų kreiptis į nepriklausomą, kvalifikuotą ir efektyvų teisėją. Jei šios sąlygos yra, tuomet blogas įstatymo taikymas bus panaikintas teisme.
Dėl to mes ir nenorime vertinti atskiros situacijos tol, kol nėra priimamas galutinis sprendimas joje. Šiuo atveju, mes galime pasakyti, kad esame labai patenkinti Konstitucinio Teismo sprendimu.
Nesu tikras, kiek jūs apie tai žinote, tačiau Lietuvoje teismai susilaukia gana žemo visuomenės palaikymo. Kaip tai gali paveikti teisės viršenybės įgyvendinimą?
Manau, kad reikia atskirti gyventojų vertinimą ir realybę. Man yra labai svarbu atvykti į parlamentą, diskutuoti su Seimo nariais ir tuo pačiu parodyti, kad egzistuoja tikra diskusija dėl teisės viršenybės, o tai, tikiu, padidins ir pasitikėjimą institucijomis.
Antrasis svarbus elementas, kaip ir sakėte, jei įvyksta klaida ar netgi nusižengimas, turi būti reakcija ir būtent todėl mes kalbėdami apie teismų sistemą esame susidomėję jų nepriklausomumu, darbo kokybe ir efektyvumu.
Mes matome, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuva daug investavo į skaitmeninius įrankius tam, kad padidintų teismų sistemos efektyvumą. Daugelyje valstybių narių aš susidūriau su gana žemu teigiamu teismų vertinimu daugiausiai dėl procedūrų ilgio. Yra puiku, kai teisėjai yra nepriklausomi ir gal kvalifikuoti, tačiau, jei savo teises apginti užtrunka dešimt ar penkiolika metų, tai tikra jų apsauga teisės viršenybės požiūriu neegzistuoja.
Manau, kad vienoje teisės viršenybės diskusijos pusėje yra labai svarbu parodyti tai, kad Lietuvoje ir noras, ir galimybė padidinti sistemos efektyvumą. Kai aš kalbu apie geriausias praktikas, yra daug gerų pavydžių apie gerai funkcionuojančias teisines sistemas, dėka investicijų į skaitmeninius įrankius ir teismų skaitmenizaciją.
Privalau pasakyti, kad Lietuva yra viena iš kelių ES narių, kuriose skaitmeninės bylų sistemos ir teismų statistika yra prieinami visuose teismuose. Kai kuriose labai išsivysčiusiose šalyse mes ne visada matome pakankamai statistikos vien dėl to, kad jų teismuose trūksta skaitmeninių įrankių ir bylų sistemų. Atrodo, kad tai tik modernizacija, tačiau tai yra ir būdas padaryti teismus efektyvesniais.
Aš tikiu, kad metams bėgant šios investicijos, aiški teismų reakcija, kartais ir Konstitucinio Teismo, padės pakilti visuomenės pasitikėjimo reitingams.
Aišku, taip pat visada yra ir neatitikimas tarp to, kai priimami nauji įstatymai ar investuojama į skaitmenizaciją – užtrunka laiko, kol ateina pasitikėjimas ir vertinimas. Aš tikiu, kad jis yra gerame kelyje, nes jei pažiūrėsim į evoliuciją, su tokia investicija į skaitmeninius sprendimus, tu sulauksi tik labai teigiamos reakcijos iš visuomenės, nes teismų sistema bus efektyvesnė.
Tas pats yra ir su korupcijos bylomis, tu privalai galėti parodyti ne tik gerus antikorupcinius įstatymus, bet ir sugebėti vykdyti tyrimus bei pateikti kaltinimus.
Aš esu tikras, kad tokioje šalyje kaip Lietuva, yra įmanoma sukurti vis efektyvesnę ir efektyvesnę sistemą, geresnes reakcijas į pasitaikančias klaidas, o tai savo ruožtu pagerins ir visuomenės vertinimą.
Vienas svarbiausių klausimų visoje Europoje šiuo metu yra Skaitmeninio žaliojo sertifikato kūrimas. Gal galite papasakoti, kokioje stadijoje mes šiuo metu esame?
Viena sudėtingiausių problemų yra tai, kad pradžioje visi kalbėjo apie vakcinų pasą, tačiau aš sakiau ne, aš buvau įpareigotas sukurti sertifikatą, tad tai ir yra sertifikatas – dokumentas, kuris parodo žmonių santykį su COVID-19. Tai nėra pasas ir jis nėra tik apie vakcinas, jis yra ir apie persirgimą koronavirusu, nes po to dar kurį laiką turi imunitetą ir antikūnių. Žinoma, jis yra apie vakcinas, apie visas vakcinas. Mes daugiausiai naudojame vokišką vakciną, tačiau kalbėtume ir apie rusišką, indišką ar kinišką vakciną, tik turėtų būti nurodoma, ar jos yra autorizuotos Europos Sąjungoje Europos vaistų agentūros (EVA), ar ne.
Taip pat įtraukiami būtų ir testai, nes tai yra labai svarbu paaiškinant, kad mes siekiam išvengti bet kokios diskriminacijos. Žinote, kad vakcinacija nėra privaloma, tad jei atsisakai vakcinos vis tiek tau privalo būti suteikta galimybė laisvai keliauti su testais, karantinu ar kitomis priemonėmis. Aišku, įmanoma ne tik atsisakyti vakcinos, nes dauguma žmonių, kurie šiuo metu norėtų pasiskiepyti, negali to padaryti dėl to, kad nepatenka į skiepijimo prioritetų sąrašus. Teisinis pagrindas yra laisvo judėjimo principas, tad mes jį ir bandome užtikrinti.
Kada? Nuo vasaros. Kadangi tai yra instrumentas, kuris turėtų būti įpareigojantis visoms valstybėms narėms, kiekvienos jų pilietis turėtų turėti teisę gauti skaitmeninį ar popierinį sertifikatą.
Mes užtikrinsime tik žmonių keliones ir nenorėtume organizuoti kitų sertifikato panaudojimo kelių, tačiau jei valstybė nori panaudoti sertifikatą leidžiant lankytis festivaliuose, koncertuose, teatruose ar restoranuose, tai yra įmanoma padaryti. Dabar galima reikalauti kaukių arba neigiamų testų, o sertifikatas galėtų parodyti, ar žmogus yra pasidaręs testą, ar jau yra vakcinavęsis, o gal jau pasveikęs. Vis dėlto, mes nenorėtume aiškinti sertifikato panaudojimo būdų, mes tik pateikiame įrankį.
Iki sukuriant sertifikatą mes taip pat pateiksime ir skaitmeninį įrankį. Už tai yra atsakingas mano kolega eurokomisaras Thierry Breton ir mes nusprendėme suteikti visoms narėms 50 mln. eurų, kad padėtume joms sukurti programinę įrangą.
Aš žinau, kad kyla daug baimių dėl duomenų panaudojimo, nes sertifikato pagrindą sudaro jautrūs sveikatos duomenys, tačiau mes sakėme, kad norime sumažinti jame pateikiamų duomenų kiekį, tuo pačiu – duomenų apsikeitimą tarp narių ir europiniame lygmenyje.
Popieriniame arba skaitmeniniame sertifikate bus QR kodas, kuris patvirtins, kad tai būtent to asmens sertifikatas ir tai, kokia šalis jį išdavė. Jo patvirtinimas bus kiekvienos atskiros šalies sprendimas.
Taip pat mes kreipėmės ir į Europos duomenų apsaugos tarybą, kad ši užtikrintų, jog mes judame tinkama linkme.
Jeigu vakcina, kaip „Pfizer-BioNTech“, yra patvirtinta EVA, žinoma, kad jos priėmimas bus privalomas visoms valstybėms narėms, tačiau, jei vakcina nėra patvirtina, kaip „Sputnik“ iš Rusijos, kiekviena šalis turės pati nuspręsti. Pavyzdžiui, Vengrija šiuo metu jau yra pradėjusi vakcinavimą rusiška „Sputnik“ vakcina ir kitos šalys galės nuspręsti, ar sutikti, kad ja pasiskiepijęs vengras galėtų atkeliauti. Mes neturime galimybės priversti šalių pripažinti vakciną, kuri nėra patvirtinta jų teritorijoje.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad nereikėtų galvoti apie dabartinę situaciją, nes daugelyje šalių šiuo metu siaučia trečioji koronaviruso banga, o apie situaciją birželio gale ar liepos pradžioje. Tuomet jau būsim pasiekę aukštesnius vakcinacijos rodiklius, o infekcijos plitimas, tikiuosi, bus sumažėjęs, tad galėsime atlaisvinti dalį apribojimų.
Norėjau jūsų paklausti ir apie kitą šiek tiek dviprasmišką klausimą – vakcinų eksporto ribojimus. Kaip šis sprendimas galėtų paveikti pamatines Europos vertybes – laisvą rinką, tarptautinį bendradarbiavimą?
Mes stengiamės turėti ne tik laisvą, bet ir teisingą rinką, o Europos vertybės ir yra tai, kad nenorime neteisingų praktikų nei vidinėje rinkoje, nei su trečiosiomis šalimis. Mes stengiamės paaiškinti, kad esame pasirašę sutartis su keliomis skirtingomis vakcinų kompanijomis, turime didelį rezervinį kiekį, beveik visos tos kompanijos sukūrė vakcinas per trumpą laiką ir mes turėtume turėti keturis ar penkias vakcinas iš šešių, kurias planavome pirkti.
Kadangi mes turime sutartis su skirtingais gamintojais, mes siekiame ne tik laisvo, bet ir teisingo tų sutarčių įgyvendinimo ir jei pasižiūrėtume į atskirus gamintojus, su dalimi jų mes neturime problemų. „Pfizer-BioNTech“ mums žadėjo 65 mln. dozių per pirmąjį ketvirtį ir pateikė 66 mln., „Moderna“ žadėjo 10 mln. ir pateikė tiek, bet su „AstraZeneca“ mes turime labai didelių problemų, nes jie pateikė gerokai mažiau, nei buvo įsipareigoję sutartyje.
Jeigu pasižiūrėtume į visas vakcinas žemyne, mes Europoje paskirstėme apie 88 mln. dozių, bet tuo pačiu apie 77 mln. dozių eksportavome, tai nėra didelis skirtumas. „AstraZeneca“ mums žadėjo per pirmąjį ketvirtį pateikti 120 mln. dozių ir pateikė 30 milijonų.
Ką mes darome su eksporto ribojimais? Mes siekiame tinkamo sutarčių išpildymo – jei tu nori eksportuoti papildomai virš savo pristatymų Europos Sąjungoje, tai nėra problema, tačiau, jei tu netieki vakcinų ES, tai nėra normalu eksportuoti jas iš Europos ir taip tikrai nėra tinkamai įgyvendinamos sutartys.
Taip mes galime pasitelkti spaudimą skirtingiems gamintojams, jei jie nesilaiko sutarčių.
Kitas aspektas yra ir tai, kad mes eksportuojame į tas šalis, kurios pačios gali pasigaminti vakcinas, mes turėtume elgtis teisingai ir pamatuotai. Aš duosiu jums pavyzdį – į Jungtinę Karalystę mes eksportavome 20 mln. dozių, ten vakcinacija yra sėkminga būtent didele dalimi dėl vakcinų, pagamintų Europoje, tačiau pati JK gamina vakcinas ir, kaip tyčia, gamina „AstraZeneca“ vakcinas. Tai kaip gali būti, kad iš Europos į Jungtinę Karalystę ateina tiek daug eksporto, o iš Jungtinės Karalystės į Europą neateina nei viena dozė.
Mes dar kartą kalbėjomės su JK, kad privalome turėti teisingą rinką, tad jei mes eksportuojame jums, jūs privalote leisti „AstraZeneca“ išpildyti jos įsipareigojimus Europai.
Kai kalbame apie vertybes, mes būtent ir bandome apginti jas – laisvos ir teisingos rinkos Europoje.
Norėčiau šiek tiek sugrįžti prie Lietuvos ir pasikalbėti apie kaltinimus, kuriuos Rusija pateikė Sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems Lietuvos teisėjams ir jų persekiojimą. Gal galite įvertinti Rusijos veiksmus teisės viršenybės kontekste? Kokią įtaką jie turi visai Europai?
Turiu pasakyti, kad mes tikrai labai atidžiai stebime situaciją, nes kolegos lietuviai yra paprašė diskutuoti apie šiuos pažeidimus kelis kartus, Tarybos lygyje ir mes tai darėme skirtingose tarybose. Visą laiką sakėme, kad sekame situaciją, nes tai yra ne kas kita, kaip Rusijos kerštas.
Aš mačiau, kad tam tikri sprendimai buvo priimti Lietuvoje ir tuomet Rusija priėmė sprendimą keršyti ir pradėjo Lietuvos teisėjų prokurorų ir tyrėjų, susijusių su teismo sprendimų priėmimu, baudžiamąjį persekiojimą. Mes tam prieštaraujame, nes yra visiškai aišku, kad teismo sprendimas, kuriuo 67 žmonės buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų yra normalaus, teisingo proceso dalis.
Ką mes darome? Mes manome, kad yra labai svarbu, kad skirtingos ES šalys stipriai palaikytų Lietuvą tokioje situacijoje, nes tai yra veiksmai ne tik prieš Lietuvos teisėjus. Jei galiu pasakyti, Lietuvos teisėjai mūsų mintyse yra Europos teisėjai, tad tokia ataka prieš juos yra ataka prieš visą Europos Sąjungą.
Vis dėlto, nepakanka pasakyti, kad mes labai stipriai palaikome žmones, teisėjus ar šalį. Mes stengiamės rasti pozityvų atsakymą situacijai, kai Rusija pateikia Interpolui prašymus įtraukti Lietuvos teisėjus į raudonąjį sąrašą ir, iš tiesų, bando suimti juos kurioje nors šalyje ir, galbūt, siekia jų perdavimo į Rusiją.
Ką mes galime padaryti? Žinote, kad neturime ekstradicijos sutarties su Rusija, tad tai yra pirmasis elementas. Antrasis elementas yra tai, kad mes žiūrime ar įmanoma sukurti greitą reakciją ir visai Europos Sąjungai bendrą sprendimą – tam tikrą perspėjimo sistemą. Jeigu ateina reikalavimas iš Interpolo tam tikrai valstybei dėl to, kad Lietuvos teisėjas kažkur keliauja, tai privaloma reaguoti labai greitai, kad blokuotume sistemą ir šis prašymas nebūtų įgyvendinamas.
Didžiausia problema yra padaryti tą patį trečiosiose šalyse. Aišku, mes diskutuosime su jomis, tačiau pirmiausia yra svarbiausia, kad Lietuvos teisėjai ir prokurorai galėtų laisvai keliauti Europoje, kad sukurtume veikiančią perspėjimo sistemą ir galėtume blokuoti reikalavimus. Su trečiosiomis šalimis tikimės tokio paties veikimo.
Aš pasakysiu, kad jūsų klausimas dėl teisės viršenybės yra teisingas, mes stengiamės viską daryti taip, kad tai atitiktų mūsų tarptautinius įsipareigojimus. Mes taip pat turime ir Europos Tarybos Konvenciją, kurios dalimi yra Rusija, tačiau jūs žinote, kiek problemų mes su ja turėjom Europos Tarybos lygmenyje. Tarybos konvencija suteikia privalomus pagrindus atsisakyti ekstradicijos, kai jos siekiama dėl politinių motyvų.
Kai mes organizuojame perspėjimo sistemą, kuri blokuotų galimą ekstradiciją į Rusiją, tai visiškai atitinka Europos Tarybos Konvenciją, nes galima parodyti, kad reikalavimas yra politiškai motyvuotas. Europos Komisija taip pat analizuos, kokių gairių reikėtų dėl ekstradicijos reikalavimų iš trečiųjų šalių ir tai tikimasi padaryti šiemet, nes nenorime ilgai užtrukti.
Mes esame tikrai susirūpinę dėl tokio Rusijos keršto ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose šalyse, bet žiūrime, ką mes galime padaryti laikantis teisės viršenybės struktūros. Su perspėjimo sistema Lietuvos teisėjai galės keliauti Europoje be jokios baimės dėl ekstradicijos, tačiau su trečiosiomis šalimis yra sudėtingiau, aš privalau būti sąžiningas.
Mes bandysime įgyvendinti tą patį ir jose, bendraujame ir su Interpolu, tačiau, žinote, Interpolas nėra Europolas, tai yra tarptautinė organizacija ir daug šalių gali pateikti informaciją į jos sistemą ir prašyti panaikinti reikalavimą.
Dar kartą galiu tik patikinti, kad Lietuva turi labai stiprų palaikymą iš visų valstybių narių ir mes dirbame ties perspėjimo sistemos mechanizmu, kuris leistų išvengti politiškai motyvuotos ekstradicijos.
Tačiau ar nesutiktumėt, kad didžioji dalis šių priemonių tvarkosi tik su pasekmėmis, o ne su priežastimis? Ar nemanote, kad šiuo metu tiesiog per lengva pasinaudoti Interpolu ar kitais tarptautiniais įrankiais politiškai motyvuotam persekiojimui?
Pirmiausia mums reikia padaryti darbą namuose, ką mes ir darome su teisės viršenybės ataskaita, tuomet, kai padarysime savo darbą čia, mes būsime ir labiau patikimi tarptautiniame lygmenyje, kai reikalausime laikytis teisės viršenybės principo.
Jūs esate teisus, tikrai bus labai svarbu bendradarbiauti su tarptautiniais kolegomis ir žiūrėti, ar negalime pagerinti situacijos. Kaip ir sakiau, yra tam tikros taisyklės, pagal kurias Interpolas gali atsisakyti priimti tokius reikalavimus, tad yra labai svarbu, kad panašiai mąstančios šalys, padarytų tai, ką darome mes. Galbūt tai galėtų būti JK, JAV, Kanada, Australija, Japonija, kitos šalys. Su jomis mes galime sukurti šiek tiek spaudomo ir turėti realią galimybę įgyvendinti atitikimą teisės viršenybei.
Paskutinis mano komentaras būtų, kad iš tiesų yra gaila pamatyti tokius Rusijos veiksmus, tačiau mes ES turime naują instrumentą, kuris leidžia priimti sankcijas atskiriems asmenims trečiosiose šalyse, dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Iš esmės, bus galima pasakyti, kad mes matome aiškius Rusijos veiksmus, kai dėl politinių motyvų yra persekiojami teisėjai ir prokurorai, tuomet galėsime tai aptarti ir Europos Tarybos lygmenyje bei svarstyti sankcijas tai darantiems žmonėms.
Mes norime apsaugoti Lietuvos teisėjus ir prokurorus, leisti jiems laisvai keliauti Europoje ir kitose šalyse, bet suprantate, kad su Rusija yra sunku. Aš nepatarčiau jiems vykti atostogauti į Rusiją, nes tai būtų pavojinga.
Yra įmanoma juos apsaugoti Lietuvoje, kitose ES narėsė, bandysime tai padaryti ir bendrijai nepriklausančiose valstybėse, tačiau, kai turime problemų su tokia šalimi, kaip Rusija, šiuo metu neturime aiškaus jų sprendimo.
Jeigu darome tokius darbus ES, tai privalome siekti galimybės diskutuoti ir su kitomis šalimis. JAV pasikeitus prezidentui ir administracijai gali būti lengviau su jais diskutuoti daugianarėje organizacijoje, nes ankstesnioji administracija buvo labiau orientuota į dvišalius, o ne daugiašalius santykius ir veiksmus. Su naująja administracija atrodo įmanoma pasiekti bendro priėjimo prie tarptautinių organizacijų ir turėtų pavykti grupei panašiai galvojančių valstybių veikti vieningai.
