Pasirodo, tai nėra jau taip sudėtinga. Tereikia trijų dienų apmokymų ir galima valdyti „žemė – oras“ raketas, teigia wired.com.
Ginklas, apie kurį kalbame, yra „Buk“ sistema (JAV klasifikacijoje – SA-11), radaru reguliuojama „žemė – oras“ raketų paleidimo sistema. Šios sistemos pirmąjį modelį 1979-aisias pristatė Sovietų Sąjunga. Mobili sistema yra sukurta apsaugoti antžemines pajėgas nuo oro atakų. Valdoma keturių asmenų komandos ir sukurta numušti naikintuvus, ji gali paleisti kelias raketas vienu metu. „Buk“ paleidžia galingus sprogmenis, kurie detonuojami visiškai šalia savo tikslo – siekiant padaryti maksimalius nuostolius. Gali pasiekti taikinį už 32 kilometrų, daugiau nei 21 kilometro aukštyje. „Tai didžiulis, sunkus įrenginys, kuris turi dideles raketas“, - pasakoja Pentagone dirbęs karinės žvalgybos analitikas Randalas Cordesas. „Naudoti SA-11 prieš civilių lainerį yra brutalus susidorojimas“, - teigia jis.
Treniruotės, kurių reiktų išmokti valdyti tokio lygio sistemas, užtruktų mėnesius, tačiau būtent tai gali paaiškinti, kodėl buvo numuštas „Malaysia airlines“ lėktuvas. SA-11 „problema“ yra tame, kad juo yra sudėtinga tinkamai aptikti ir identifikuoti taikinius, tačiau lengva paleisti raketą. „Žinios čia reiškia žinojimą, ką tu nori nušauti“, - teigia R. Cordesas. Taip yra todėl, kad „SA-11“ radaras rodo tą patį mirksėjimą skirtingiems objektams. Operatorius mato orlaivio aukštį, greitį, skrydžio vektorių, tačiau nemato dydžio ar tipo, teigia Anthony Cordesmanas (JAV strateginių studijų centras). Orlaiviai skleidžia keturių skaitmenų signalą, žinomą kaip IFF kodas, kuris leidžia identifikuoti juos kaip civilius lėktuvus, o „Buk“ sistemos turi galimybę tokį signalą „priimti“. Tačiau tam, kad įgula sugebėtų identifikuoti lėktuvus, gali praeiti mėnesiai.
„Jūs negalite surinkti žmonių, sugrūsti juos į kabiną, ir parodyti kur yra įjungimo svirtis, ir kur yra mygtukas, kuriuo paleidžiama raketa, tuo pačiu tikėtis, kad šie žmonės dirbs tiksliai,“ - teigia Karinių oro pajėgų ekspertas Wesley Paulas.
„Pasirengti“ ir „užtaisyti“ yra sunku. „Šauti“ yra lengva.
Tačiau tarkim, kažkas „paliko“ jau paruoštą ir veikiančią „Buk“ sistemą, o kažkas nusprendė, kad radare pasirodęs taškas yra tai, ką reiktų numušti – tokiu atveju, orlaivio sunaikinimas yra gana paprastas. „Apmokyti ką nors, kaip naudotis sistema, kuria galima numušti „Boeing-777“, galima per 3-4 dienas“, - teigia A. Cordesmanas. Taip yra todėl, kad keleiviniai lėktuvai skrenda vienodame aukštyje ir tokiu pačiu greičiu, taip pat – jie neturi apsaugos sistemų. Taipogi, jie skrenda aukščiau nei naikintuvai – tokiame aukštyje, kuriame juos itin lengva aptikti radarams.
„Kai radaras pagauna taikinį, tereikia nurodyti sistemai, kad ši turėtų pasirinkti taikinį, o vėliau iššauti“, - teigia „Lockheed Martin“ erdvėlaivių inžinierius Paulas Huteris. Tuomet reikia stebėti pateikiamus duomenis ir pasirinkti taikinį, spaudžiant ant ekrano arba nuspaudžiant mygtuką (arba pasirenkant taikinį kompiuterine pele, priklausomai nuo sistemos versijos). Mokymų metu būtų galima išbandyti šią procedūrą įvairiomis sąlygomis, todėl tai nebūtų labai sudėtinga, teigia P. Huteris. „Visiškai įmanoma, kad kažkas be specialaus paruošimo „skaityti“ pateikiamus radarų duomenis sėkmingai numuštų taikinį“.
A. Cordesmanas šią sistemą palygino su šaunamuoju ginklu: „Nuspausti gaiduką yra paprasta. Sunku yra apsispręsti šauti.“ O kai raketa jau paleista, tu jau nebeturi kelio atgal, teigia ekspertas. „Jūs paspaudžiate prakeiktą mygtuką ir viskas žuvę“.
