Kaip ir per Malaizijos lėktuvo tragediją, tąsyk žuvo visi 269 keleiviai ir įgulos nariai, kai oro bendrovės „Korean Air Lines“ (KAL) reiso 007 lėktuvas nukrito į Japonijos jūrą.
Abiejų katastrofų panašumai atrodo stulbinami.
Abi jos susijusios su Azijos laineriais, kurie buvo numušti naudojant karines sistemas, o dėl abiejų incidentų tiesiogiai arba netiesiogiai kaltinama Rusija.
Abi katastrofos įvyko padidėjus įtampai tarp Vašingtono ir Maskvos. Abi šalys reiškė viena kitai piktus kaltinimus, kurie trikdė gelbėjimo operacijas bei incidentų tyrimus.
Ir abiem atvejams asmenines tragedijas dėl šimtų nekaltų žmonių žūties iš dalies nustelbė tolimesnės kaltinimų kampanijos bei didesnio masto geopolitiniai interesai, darę įtaką tarptautinės bendruomenės atsakui.
KAL007 žūtis 1983 metų rugsėjo 1-ąją sutapo su įtampos paaštrėjimu tarp Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos, kurią R.Reaganas keliais mėnesiais anksčiau praminė „blogio imperija“.
R.Reaganas taip pat buvo ką tik paskelbęs kosminėmis technologijomis pagrįstą Strateginės gynybos iniciatyvą, žiniasklaidos praminę „Žvaigždžių karų“ programa, kurią Maskva laikė pavojingu ir nestabilumą didinančiu poslinkiu branduolinio ginklavimosi lenktynėse tarp abiejų supervalstybių.
Šaltojo karo įtampa
Kai kurie Šaltojo karo ekspertai sako, kad tuo metu įtampa buvo padidėjusi labiausiai nuo 1962 metų Kubos raketų krizės ir kad tokia atmosfera tapo svarbiu veiksniu, prisidėjusiu prie „Korean Air Lines“ lėktuvo katastrofos.
KAL007 laineris, skridęs iš Niujorko į Seulą per Aliaską, buvo numuštas savo skrydžio pabaigoje.
Nors tiksli įvykių seka tebėra ginčijama, aišku, kad tas lėktuvas nukrypo nuo savo planuoto maršruto ir pateko į Sovietų Sąjungos oro erdvę.
Tarptautiniai tyrėjai nustatė, kad tas įsibrovimas buvo netyčinis ir kad jį nulėmė netinkamu režimu nustatytas autopilotas.
Sovietų oro pajėgos pakėlė į orą du naikintuvus „Suchoj Su-15“ persekioti lainerio, o vienas iš pilotų – Genadijus Osipovičius – 1998 metais duotame interviu televizijai CNN papasakojo, kas vyko toliau.
„Pamačiau dvi eiles apšviestų iliuminatorių, – prisiminė jis. – Man kilo mintis, kad tai gali būti civilinis lėktuvas, bet neturėjau laiko pagalvoti.“
Pasak G.Osipovičiaus, naikintuvai perspėdami paleido trasuojančių šovinių papliūpas, bet nesulaukė jokio atsako, todėl buvo gautas įsakymas numušti lėktuvą.
„Man buvo įsakyta sunaikinti įsibrovėlį, – sakė G.Osipovičius. – Aš įvykdžiau savo užduotį.“
Tarp žuvusiųjų buvo 105 Pietų Korėjos piliečiai, tačiau taip pat 62 amerikiečiai, todėl Vašingtono reakcija buvo siaubas ir įtūžis.
R.Reaganas pareiškė, kad tai buvo „žudynės“, ir paskelbė pranešimą, kuriame pabrėžė, jog Sovietų Sąjunga atsigręžė „prieš pasaulį ir moralės principus, kuriais grindžiami žmogiškieji santykiai“.
Tuo tarpu dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) kritikai tvirtina, kad jo reakcija į oro bendrovės „Malaysia Airlines“ katastrofą, galbūt sukeltą Rusijos palaikomų Ukrainos sukilėlių, buvo pernelyg švelni lyginant su R.Reagano atsaku.
Jokio keršto
Kita vertus, R.Reagano atsakas buvo daugiausiai retorinis, o beveik jokių baudžiamųjų veiksmų nebuvo imtasi.
Per vėliau vykusį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį R.Reaganas vėliau perspėjo saugotis per aštrios reakcijos ir teigė, kad „kerštas nėra šio žaidimo pavadinimas“.
1983 metais sovietai tik po penkių dienų pripažino, kad Korėjos lėktuvas buvo numuštas, o Maskva laikėsi oficialios pozicijos, kad tas laineris vykdė šnipinėjimo misiją.
Pietų Korėjoje, kuri tuo metu buvo valdoma karinio režimo, irgi kilo visuomenės pasipiktinimo banga ir vyko daug antisovietinių protestų, tačiau juos nustelbė žodžių karas tarp Vašingtono ir Maskvos.
Panašiai, kaip po „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofos, gelbėjimo operacija buvo chaotiška ir vyko tvyrant didelei įtampai. JAV ne kartą skundėsi, kad Sovietų Sąjungos karo laivai trukdo lainerio nuolaužų ir žuvusiųjų palaikų paieškoms.
Tik subyrėjus Sovietų Sąjungai Maskva atskleidė, kad Korėjos lėktuvo juodosios dėžės pateko į jos rankas.
Įslaptinti dokumentai rodo, kad sovietų vadovybė nusprendė laikyti šį faktą paslaptyje, nes tų prietaisų įrašai niekaip nepatvirtino prielaidos, esą lėktuvas vykdė šnipinėjimo misiją.
KAL 007 juodosios dėžės buvo perduotos Pietų Korėjos valdžiai per Rusijos prezidento Boriso Jelcino vizitą Seule 1992 metais – tačiau be magnetinių juostų, kurios tik dar po metų buvo perduotos Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO).
ICAO nurodė, kad pilotų kabinos pokalbių įrašai patvirtino jos pradinę prielaidą, kad lėktuvas į Sovietų Sąjungos oro erdvę įskrido atsitiktinai.
Skrydžio duomenys taip pat rodė, kad G.Osipovičiaus paleista raketa pražūtingai pažeidė lainerį, tačiau jis nesubyrėjo ore.
Lėktuvo salone įvyko staigi dekompresija, o laineris smigo žemyn suktuku apie 12 minučių. Ekspertų nuomone, dauguma keleivių buvo visiškai sąmoningi iki pat smūgio į vandenį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
