Koronavirusinė infekcija COVID-19 pareikalavo beveik ketvirčio milijono gyvybių visame pasaulyje, o vien Europoje užfiksuota 140 tūkst. su koronavirusu susijusių mirčių. U. von der Leyen pabrėžė, kad vakcina yra geriausia galimybė įveikti šį užkratą.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas gyrė lėšų rinkimo konferenciją kaip galingą „visuotinio solidarumo“ demonstraciją.
Didžiosios Europos valstybės bei Japonija ir Kanada skyrė didžiausias sumas iš maždaug 40 šalių, tačiau oficialaus JAV atstovo pirmadienio konferencijoje nebuvo – tai iškėlė perspektyvą, kad vyks nekoordinuota konkurencija kuriant ir gaminant vakciną.
U. von der Leyen per konferenciją nurodė, kad Bendrija vakcinos nuo koronaviruso ir jo gydymo moksliniams tyrimams skiria 1 mlrd. eurų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė, kad jos šalis skiria 525 mln. eurų, o prancūzų lyderis Emmanuelis Macronas savo ruožtu informavo, kad Prancūzija kovai su COVID-19 skiria 500 mln. eurų.
Vakcina turi būti prieinama visoms šalims
Visos priemonės nuo koronaviruso, įskaitant būsimą vakciną, medikamentus ir testavimo rinkinius, turi būti prieinamos visoms pasaulio šalims, pirmadienį per telekonferenciją pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
„Šios naujos priemonės padės mums visiškai kontroliuoti pandemiją ir turi būti vertinamos kaip pasaulinės visuomenės vertybės, prieinamos visiems“, – pareiškė A. Guterresas.
PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat pareiškė, kad „galutinę sėkmę nulems ne tai, kaip greitai mes pajėgsime sukurti šiuos instrumentus“.
Pasak jo, „svarbiausia priklausys nuo to, kaip tolygiai mes galėsime juos paskirstyti“.
„Niekas iš mūsų negali sutikti su tokiu pasauliu, kuriame vieni žmonės yra apsaugoti, o kiti lieka neapsaugoti“, – kalbėjo PSO vadovas.
Tarptautinės pastangos kuriant vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 turi sudaryti tokias sąlygas, kad ši vakcina būtų prieinama visoms šalims, pareiškė Prancūzijos prezidentas E. Macronas.
„Siekiame paspartinti tiriamąjį darbą dėl gydymo metodų ir vakcinos, nors žinome, kad tam prireiks laiko. Šios iniciatyvos centre yra sprendimas, kurį privalome drauge priimti: kad ši vakcina, kai ji bus pagaminta, taps viso pasaulio bendra nuosavybe. Tai yra, ji nepriklausys kam nors: ji priklausys visiems“, – sakė E. Macronas.
Vakcina „turi būti prieinama visam pasauliui“, pabrėžė jis.
Pasak E. Macrono, būtinas bendras darbas ir ES, ir platesnis tarptautinis valstybių, fondų, privačių partnerių bendradarbiavimas.
„Pradinė įmoka“
Per pirmadienio konferenciją surinkta 7,4 mlrd. iš planuotų 7,5 mlrd. eurų; vis dėlto kai kurie donorai nenurodė tikslios sumos. Tuo metu JT vadovas A. Guterresas perspėjo, kad pinigų prireiks dar daugiau, o galutinė reikiama suma esą sieks beveik 38 mlrd. eurų.
„Šios lėšos yra tam tikra pradinė įmoka už naujų priemonių kūrimą reikiamu greičiu, – per konferenciją sakė Guterresas. – Tačiau norint pasiekti visus ir visur, mums reikia penkis kartus didesnės sumos.“
Iš viso lėšų paaukojo apie 40 šalių, JT ir filantropinių organizacijų, įskaitant Billo ir Melindos Gatesų fondą, ir mokslinių tyrimų institutų. Popmuzikos žvaigždė Madonna skyrė milijoną dolerių.
Tačiau iniciatyvą aptemdė JAV nedalyvavimas, šios šalies prezidentui Donaldui Trumpui pradėjus atvirą kovą su PSO dėl jos tvarkymosi su pandemija.
Vienas JAV aukšto rango pareigūnas sakė, kad Vašingtonas sveikina telekonferenciją, bet tvirtino, kad daugelis pinigų pažadėjusių organizacijų jau yra gavusios reikšmingą Amerikos paramą.
E. Macronas vėliau išreiškė įsitikinimą, kad JAV prisidės prie pasaulio pažadų dėl vakcinos nuo koronaviruso kūrimo. Pasak jo, jis aptarė šį klausimą su D. Trumpu ir yra tikras, kad JAV kažkuriuo metu prisidės prie šios iniciatyvos.
U. von der Leyen balandžio 24 dieną išplatino vaizdo kreipimąsi, kuriame paaiškino šios donorų konferencijos tikslą.
„Gegužės 4-ąją internetu organizuojame pasaulinę lėšų rinkimo konferenciją. Siekiama apjungti mūsų jėgas ir mobilizuoti išteklius. Norime suburti viso pasaulio vadovus, kad drauge įveiktume virusą“, – sakė U. von der Leyen.
Ji pabrėžė būtinybę kuo greičiau sukurti vakciną, pradėti ją gaminti ir platinti visame pasaulyje.
„Tam mums reikia pinigų. Tarp pagrindinių šio viršūnių susitikimo uždavinių bus surinkti pirmą 7,5 mlrd. eurų sumą, kad suteiktume postūmį pasauliniame bendradarbiavimui. Bet vėliau reikės dar daugiau lėšų“, – sakė EK pirmininkė.
„Vakcinos karas“
D. Trumpas, lapkritį sieksiantis perrinkimo į prezidento postą, sekmadienį pareiškė, kad JAV turės koronaviruso vakciną iki metų pabaigos.
Tačiau kai kur jo prognozė buvo sutikta skeptiškai. Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas įspėjo, kad vakcinos sukūrimas gali užtrukti kelerius metus.
Kovo mėnesį Vokietija buvo priversta pareikšti, kad teisės į vakcinos nuo COVID-19 tyrimus neparduodamos, kai pasirodė pranešimų, esą D. Trumpas nori, kad JAV nupirktų išskirtines teises į vienos vokiečių firmos kuriamus skiepus.
Pastarosiomis dienomis D. Trumpo administracija didino spaudimą Kinijai ir pareiškė, kad naujasis koronavirusas atsirado vienoje laboratorijoje Uhano mieste.
Tiesiogiai nepaminėdama Vašingtono, Kinija per donorų konferenciją, kurioje jai atstovavo jos ambasadorius ES, davė atkirtį.
„Daugiašalis bendradarbiavimas kovojant su virusu, pasitikėjimas ir solidarumas daug vertingesni už auksą, – sakė ambasadorius Zhang Mingas. – Panika ir kaltinimo žaidimas visai nenaudingi.“
Isabelle Marchais iš strateginių studijų centro „Delors Institute“ pirmadienį sakė, jog JAV yra pasiryžusios „mesti visas pajėgas“, kad laimėtų „vakcinos karą“.
Pasak jos, šiuo metu vykdoma per 100 vakcinos tyrimų projektų, įskaitant aštuonis klinikinius bandymus JAV, Kinijoje ir Europoje.
„Kai kurios kompanijos, ypač amerikiečių ir kinų, yra pasirengusios pradėti gamybą dar nesibaigus klinikiniams tyrimams, kad pirmos pateiktų vakciną rinkai“, – rašė I. Marchais.
Iš 7,5 mlrd. eurų 4 mlrd. bus skirti vakcinai kurti, 2 mlrd. – gydymo metodų paieškai, 1,5 mlrd. – testams gaminti, nurodė ES.
