Vilniaus grožio salonas, kaip ir daugelis kitų, duris atvėrė prieš savaitę. Norinčių pasigražinti netrūksta, stilistams darbo yra sau kaupu. Tačiau, įsigaliojus naujoms saugumo taisyklėms, kirpėjai visų aptarnauti nebespėja.
„Reikia skirti daugiau laiko. Vidutiniškai tai būdavo valanda kirpimo, tai dabar pasiliekam pusantros, kad viską susitvarkytumėme, išdezinfekuotumėme, kad klientas kitas ateitų ir jaustųsi saugus“, – sako stilistė Rasita Tamulaitė.
Stilistė Rasita sako, kad prie visų paviršių dezinfekcijos po kiekvieno lankytojo bei darbo su apsaugos priemonėmis, nuolat rasojančio stiklo ir vos girdimo savo balso priprasti nelengva. Šį grožio saloną Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai tikrinti dar tik ruošiasi, tačiau iš kolegų stilistei jau teko girdėti, dėl ko patikrų metu dažniausiai nesutaria stilistai ir epidemiologai.
„Darbas su pirštinėm. Nes kirpti su pirštinėm, tai tikrai yra šioks toks iššūkis. Kai kurie kirpimai tikrai reikalauja tikrai, neslėpsiu, žinau, kad meistrai ir nusiima, yra dalykų, kurių neįmanoma su jomis padaryti. Tai žinau, kad dėl pirštinių vyksta ta diskusija“, – pasakoja R. Tamulaitė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ilgąjį savaitgalį patikrino 1300 per karantiną dirbančių įstaigų, turgaviečių bei viešųjų erdvių. Net 80 procentų pažeidimų iš visų patikrintų įmonių rasta grožio salonuose. Kai kurie veikė nelegaliai – be higienos paso, kai kurie nepaisė jokių saugumo reikalavimų.
„Netgi veido apsaugos priemonių nebuvo. Kaukių ar respiratorių, nebuvo dėvimi skydeliai arba akiniai, neišlaikyta klientų srautų valdymas. Kai kuriose vietose nebuvo užtikrinta dezinfekcija ir rankų higiena.“
Panašu, kad į karantino taisykles spjauna ne tik įmonės, bet ir vis labiau atsipalaiduojantys gyventojai. Atšilus orams, vis dažniau matyti, kad praeiviai gatvėse apsaugines veido priemones dėvi tik dėl vaizdo. Vis dažniau iš kaukių kyšo nosys, dar kiti žingsniuoja jas abejingai pasismaukę po smakru:
„Nepatogu. Dūstu. Aš negaliu iš viso. Vo. Įtrauki ir viskas. Man iš viso nereikėjo.“
„Jeigu bendrauji su žmonėmis, nu, tai vis tiek gali ten netyčiom užkvėpuoti, nes, kaip sakoma, gi dabar ir besimptomių yra visokių.“
„Jeigu tu dešimt metrų esi jau nuo žmogaus, tai, manau, kad nereikia. Aš irgi nenešioju, kai vaikštau atskirai, vaikštau be kaukės. Eidamas į parduotuvę, užsidedu.“
„Aplamai čia kvailystė. Virusas, gi matmenys tikrai kur kas mažesni už kaukių poras.“
Dėvėti kaukę ir taip saugoti save bei kitus – vis dar privaloma. Kaukę nusiimti galima tik savoje mašinoje, už miesto ar gyvenvietės ribų, kur nėra žmonių, bei aukšto meistriškumo sportininkams per treniruotes. Paklaustas, kada gyventojams bus leista nebedėvėti kaukių, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad apie tai kalbėti ir galvoti – dar per anksti.
„Priklausys nuo aplinkybių, kas darysis su virusu, kaip mes elgsimės viešose erdvėse, kiek atsakingi mes. Tikrai negaliu šiandien pasakyti, kiek laiko toks reikalavimas galios“, – teigia ministras A. Veryga.
Pareigūnai asmenis, kurie dėvi kaukes neteisingai ar išvis jų nenešioja, dažniausiai perspėja. Tik piktybiškai neklausantiems ar vienu ypu darantiems kelis prasižengimus išrašomos baudos nuo 500 iki 1500 eurų.
„Ukmergėje mes turime daugiau nei 500 įspėtų asmenų ir tik du nubaustus. Turbūt panašios tendencijos ir kitur. Labai dažnas pažeidimas yra – sėdi jaunuolių grupė, 4–5, klauso muzikos, vartoja alkoholinius gėrimus, nenešioja kaukių. Tai tokiems jaunuoliams įspėjimų pareigūnai netaiko, rašo protokolus už kelis pažeidimus“, – kalbėjo policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Tačiau, pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, atlaidžiai į tai žiūrėti nederėtų. Neteisingas kaukių dėvėjimas viešumoje mus visus stato į bereikalingą pavojų.
„Galvoju, kad reiktų galbūt pasiūlyti žmonėms, kad jeigu kyla klausimas, kaip gali atrodyti žmogus, infekuotas Covidu. Tai pasižiūrėkit į veidrodį, pasižiūrėkit į aplinkinius, aplink jus supančius žmones. Jeigu jūs dėvėtumėte medicininę kaukę, tai tikimybė užsikrėsti sumažėtų 70 procentų“, – sako vadovas S. Čaplinskas.
Jei kaukę dėvi ir infekuotas asmuo – tikimybė nuo jo užsikrėsti kitam su kauke vaikštančiam asmeniui tėra tik apie 1,5 procento. Užkrečiamųjų ligų specialistas S. Čaplinskas mano, kad kaukės iš kasdienybės išnykti niekada daugiau nebeturėtų.
„Kaukės turėtų tapti įprasta mūsų gyvenimo dalimi. Tad būtų gerai, kol nepraėjo Covido grėsmė, o vėliau atėjus naujam peršalimo ligų sezonui, kad į žmogų be kaukės viešoje vietoje mes žiūrėtume keistai, kaip anksčiau keistai žiūrėdavome į žmogų, kuris dėvėjo kaukes viešoje vietoje“, – pasakoja S. Čaplinskas.
Šiuo metu kaukių nereikia dėvėti lankantis lauko kavinėse bei esant už miestų, miestelių, kaimų, ribų ir kai 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, taip pat nereikia dėvėti aukšto meistriškumo sportininkams per treniruotes.
