Be to, jis neįprasta griežtai užsipuolė dvi Rusijos vyriausybės finansuojamas žiniasklaidos organizacijas ir apkaltino jas skleidus „melagingą propagandą“ per Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją.
Per bendrą spaudos konferenciją V.Putinu Prancūzijos lyderis pareiškė, kad Kremliaus finansuojama televizija RT, dar žinoma kaip „Russia Today“, ir naujienų portalas „Sputnik“ per Prancūzijos vadovo rinkimų kampaniją veikė prieš jį „kaip įtakos ir propagandos organai“.
Gegužės 7-ąją išrinkto E.Macrono komentarai pabrėžė aiškiai skirtingas abiejų lyderių pozicijas daugeliu klausimu. Jis akivaizdžiai laikėsi savo kampanijos pažado santykiuose su Rusija veikti be užuolankų, jeigu to reikės.
Vis dėlto po daugiau kaip dvi valandas – ilgiau nei planuota – trukusio jų pirmojo susitikimo abu lyderiai tai pat pasiuntė signalą, kad jie nenori, jog besivystančius ryšius užgožtų nesutarimai. Kovos su terorizmu sritis atrodė teikianti bene daugiausiai galimybių bendradarbiauti.
Užsienio politikos klausimai
V.Putinas sakė, kad E.Macronas pasiūlė sąlygas Prancūzijos ir Rusijos kovos su terorizmu ekspertams susitikti ir bendradarbiauti. Abu lyderiai patvirtino nenorintys, kad Sirija virstų žlugusia valstybe.
Maskva yra ištikima jau šešerius metus ginkluoto konflikto krečiamos Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) sąjungininkė.
Pasak E.Macrono, pažanga „bus pasiekta bendromis pastangomis, kurioms šiandien paklojome pamatus“.
Kalbėdamas per vertėją V.Putinas sakė, kad abi šalys „visiškai pajėgios mėginti kartu siekti pažangos“ pasaulio reikaluose.
„Mus vienijantys dalykai suteikia vilties, kad yra galimybė pagerinti mūsų ryšius“, – vėliau pridūrė jis.
Nenutylėtos problemos
Vis dėlto nesutarimai taip pat nebuvo slepiami.
E.Macronas nurodė, kad pasikalbėjo su V.Putinu apie homoseksualių asmenų teises Čečėnijoje, taip pat apie Rusijoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms taikomus suvaržymus. Prancūzijos lyderis žadėjo likti „budrus“ dėl šių klausimų.
Anksčiau pirmadienį žmogaus teisių aktyvistai netoli Eiffelio (Eifelio) bokšto surengė protestą ir laikė transparantą su užrašu: „Sustabdykite homofobiją Čečėnijoje.“
E.Macronas taip pat pareiškė, kad bet kokį naują cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje Prancūzija laikytų peržengta „raudona linija“ ir kad Paryžius nedelsiant imtųsi atsakomųjų priemonių.
Jis nesakė, kokių konkrečiai priemonių gali būti imtasi, bet Prancūzija dalyvauja JAV vadovaujamoje tarptautinėje koalicijoje ir siunčia savo aviaciją atakuoti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) taikinių Sirijoje ir Irake.
Kalbėdamas apie „Sputnik“ ir „Russia Today“ E.Macronas nevyniojo žodžių į vatą ir sakė, kad šios organizacijos platino „netiesą apie mane ir mano kampaniją“ prieš rinkimus.
„Nenusileisiu dėl to nė per nago juodymą, – pridūrė jis. – „Russia Today“ ir „Sputnik“ ... veikė kaip įtakos, propagandos – melagingos propagandos – organai.“
V.Putinas nerodė jokių emocijų ir atmetė bet kokias prielaidas, kad Rusija stengėsi daryti įtaką rinkimams Prancūzijoje.
Nuogąstavimai dėl galimo Rusijos kišimosi Prancūzijoje padidėjo pasipylus pranešimams, kad Maskva siekė kištis į JAV prezidento rinkimus ir paveikti jų kampaniją respublikonų kandidatų Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) naudai. Šį nerimą dar labiau padidino žinia, kad prieš pat balsavimą buvo įvykdytas dokumentų nutekinimas, akivaizdžiai nukreiptas prieš E.Macrono kampaniją.
Be to, V.Putinas Kremliuje kovą buvo priėmęs E.Macrono varžovę iš ultradešiniųjų stovyklos Marine Le Pen (Marin Le Pen). Pirmadienį jis tvirtino, kad tai padaręs vien iš mandagumo, nes būtų buvę keista atmesti M.Le Pen draugiškumo Rusijai apraiškas.
„Tai nereiškia, kad mėginome daryti įtaką rinkimų rezultatams. Be to, tai beveik neįmanoma“, – teigė Kremliaus vadovas.
Bendradarbiavimo pavyzdys?
E.Macronas pirmasis iš Vakarų lyderių surengė derybas su V.Putinu po praeitą savaitgalį Sicilijoje vykusio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo, kurio darbotvarkėje Rusijos tema buvo viena iš pagrindinių. Šie pirmieji žingsniai tarptautinės diplomatijos arenoje pademonstravo, kad 39 metų Prancūzijos lyderis, anksčiau niekada nedirbęs renkamame poste, sparčiai mokosi, pasitiki savo jėgomis ir yra linkęs prisiimti pasvertą riziką, reikšdamas ryžtingą požiūrį opiais klausimais.
Susitikimą su V.Putinu E.Macronas vaizdavo kaip pirmąjį žingsnį, siekiant atkurti ryšius su Rusija.
„Dideliems dalykams sukurti reikia laiko, – pabrėžė jis. – Šis apsikeitimas nuomonėmis buvo itin atviras, tiesus; buvo pasakyta daug dalykų.“
„Tarp mūsų esama nesutarimų, bet bent jau apie juos pasikalbėjome“, – sakė E.Macronas.
Pašlijus ryšiam su E.Macrono pirmtaku socialistu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) V.Putinas reiškė viltį, kad naujas lyderis ir jo komanda bus „labiau mus suprantantys žmonės“.
Per pirmadienio susitikimą lyderių kūno kalba buvo gana šilta. Jų pirmieji rankų paspaudimai – gana trumpi ir draugiški – atrodė kur kas mažiau mačistiniai negu praeitą savaitę didelio atgarsio sulaukęs E.Macrono ir D.Trumpo delnus gniuždantis pasisveikinimas.
Be to, E.Macronas ir V.Putinas atsisveikindami apsikabino ir šypsodamiesi paspaudė vienas kitam rankas.
Baigdami susitikimą tviskančiuose Versalio rūmuose į vakarus nuo Paryžiaus abu lyderiai dalyvavo atidarant parodą, skirtą Rusijos caro Petro I viešnagės Prancūzijos sostinėje 300-osioms metinėms.
V.Putinas atrodė sužavėtas ir sakė, kad jam „padarė didelį įspūdį Prancūzijos ir jos istorijos didybė“.
Bendra spaudos konferencija vyko rūmų didžiausioje salėje – Didžiųjų mūšių galerijoje, kur pagerbiami per 14 šimtmečių Prancūzijos iškovoti kariniai laimėjimai.
E.Macronas vienu metu atrodė kalbantis su V.Putinu kaip istorijos mokytojas ir pasistengė perduoti Kremliaus vadovui atitinkamą žinią.
„Šios karinės pergalės turi neleisti mums užmiršti, kad jos visada būdavo supratimo stygiaus rezultatas“, – sakė Prancūzijos lyderis.
