Prieš 10 metų paslaptingomis aplinkybėmis Baltarusijos sostinėje Minske dingo politikas Viktoras Gončaras ir verslininkas Anatolis Krasovskis. Tais metais dingo ir dar du vyrai – buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Zacharanka ir operatorius Dimitrijus Zavackis. Nė vienas iš dingusiųjų niekada nebuvo rastas. Stipriai įtariama, kad prie šių vyrų dingimo smarkiai prisidėjo Baltarusijos saugumo tarnybos, artimai susijusios su prezidentu Aleksandru Lukašenka.
Jurijus Zacharanka
Šis vyras kadaise buvo Baltarusijos vidaus reikalų ministru, o vėliau tapo opozicijos politiku. J. Zacharanka buvo pagrobtas 1999 metų gegužės 7 dieną. Kaip teigia politinėje emigracijoje gyvenantis Alekas Alkajevas, kuris anksčiau dirbo viename iš Minsko kalėjimų, J. Zacharanka buvo pagrobtas ir vėliau nužudytas remiantis A. Lukašenkai artimų žmonių saugumo aparate nurodymais.
Kai 1991 metais Baltarusija gavo nepriklausomybę, J. Zacharanka dirbo Sovietų Sąjungos Vidaus reikalų ministerijos kovos su organizuotu nusikalstamumu departamento vicepirmininku. 1994 metais A. Lukašenka paskyrė jį Baltarusijos vidaus reikalų ministru. 1995 metų spalį prezidentas J. Zacharanką atleido, o kitų metų balandį iš jo buvo atimtas pulkininko laipsnis. Vyras buvo pašalintas iš Vidaus reikalų ministerijos.
Po to J. Zacharanka prisijungė prie opozicijos. Po vyro dingimo jo šeima – žmona, dvi dukterys ir anūkas – gavo politinį prieglobstį Vokietijoje.
Viktoras Gončaras
Šis vyras kadaise dirbo rengdamas A. Lukašenkos rinkimų kampaniją. V. Gončaras dingo 1999 metų rugsėjo 16 dieną kartu su Anatoliu Krasovskiu.
Pagrobimo vietoje buvo rasta išdaužto automobilio stiklo šukių ir kraujo pėdsakų. A. Alkajevas teigia, kad V. Gončarą pagrobė ir vėliau nužudė A. Lukašenkai artimi asmenys.
Per 1994 metų prezidento rinkimus, V. Gončaras buvo vienas svarbiausių asmenų A. Lukašenkos rinkimų štabe. Vėliau jis dirbo Baltarusijos vyriausybės vicepremjeru.
Per 1996 metais kilusią konstitucinę krizę jis buvo vienas pagrindinių bandymo surengti apkaltą A. Lukašenkai iniciatorių. 1999 metų prezidento rinkimuose V. Gončaras metė iššūkį A. Lukašenkai kaip opozicijos kandidatas. Liepos mėnesį jis pareiškė, kad A. Lukašenkos kaip teisėto Baltarusijos prezidento kadencija yra pasibaigusi.
2003 metų sausį Minsko prokuratūra sustabdė kriminalinį tyrimą dėl V. Gončaro ir A. Krasovskio dingimo.
Anatolis Krasovskis
Šis verslininkas 1999 metų rugsėjo 16 dieną dingo kartu su V. Gončaru.
Mokytojas, filosofijos daktaras ir dešimčių mokslinių straipsnių bei kelių knygų autorius praėjusiame dešimtmetyje tapo klestinčiu verslininku. Jis leido žurnalus „I+I“, „Ideal“, užsiėmė labdara. Jis taip pat finansiškai rėmė kai kurias Baltarusijos viešąsias organizacijas. Būdamas V. Gončaro rėmėju, A. Krasovskis praėjusio dešimtmečio pabaigoje tapo vienu pagrindinių Baltarusijos opozicijos lyderių.
Šis vyras kadaise dirbo A. Lukašenkos operatoriumi.
Vyras be žinios dingo 2000 metų liepos 7 dieną pakeliui į Minsko oro uostą. Nuo to laiko jo likimas nežinomas.
Nuo 1994 iki 1997 metų D. Zavackis buvo vienintelis operatorius, kuriam buvo leidžiama filmuoti A. Lukašenką įviauriausių oficialių renginių metu. Nuo 1997 metų jis dirbo Rusijos televizijos kanale ORT, o nuo 1999 metų lapkričio iki 2000 metų gegužės darbavosi Čečėnijoje.
Jo automobilis buvo rastas Minsko oro uoste, tačiau pats operatorius dingo.
2002 metų kovo 14 dieną dėl D. Zavackio pagrobimo buvo apkaltinti 4 asmenys, anskčiau dirbę specialiajame milicijos padalinyje „Almaz“.
2002 metų rugsėjį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja pareiškė esanti giliai susirūpinusi menka pažanga pagrobimo bylose ir sukūrė specialų tyrimų pakomitetį, kuriam pavesta tirti D. Zavackio bei kitų opozicijos veikėjų pagrobimus.
