Jungtinės Karalystės vyriausybė paprašė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą nepaprastajame posėdyje aptarti buvusio Rusijos karinės žvalgybos (GRU) Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo Solsberyje aplinkybes, trečiadienį pranešė JK vidaus reikalų ministerija socialiame tinkle „Twitter“.
„Jungtinė Karalystė ragina surengti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nepaprastąjį posėdį, siekdama pateikti Tarybos nariams informaciją apie tyrimą dėl išpuolio Solsberyje naudojant nervus paralyžiuojančia medžiagą“, – rašoma pranešime.
„Rusijai buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, tačiau tai nebuvo padaryta. <...> Kitos nuomonės neįmanoma laikytis, kaip tik tos, kad Rusija nusprendė nužudyti žmogų kitos valstybės teritorijoje“ – teigė Th. May.
Pasak politikės, Didžioji Britanija išsiųs 23 rusų diplomatus, kurie iš tiesų yra žvalgybos pareigūnai. Jos teigimu Didžioji Britanija „suspenduos visus aukšto lygmens kontaktus“; ji pažymėjo, kad Rusija „baudžiama“ dėlto to apnuodijimo.
Nunuodytas žvalgybininkas
10 dienų po buvusio šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga ramiame Anglijos Siolsberio mieste santykiai tarp Britanijos ir Rusijos sparčiai blogėjo.
Britų ministrė pirmininkė pirmadienį parlamentui pareiškė, jog „labai tikėtina“, kad už S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimą kovo 4 dieną Anglijos pietvakariuose yra atsakinga Maskva – arba tiesiogiai, arba dėl to, kad prarado minimos nervus paralyžiuojančios medžiagos kontrolę.
Th. May sakė, kad S. Skripalis ir jo duktė buvo apnuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ („Naujokas“), sukurta Sovietų Sąjungoje, ir pareiškė, kad Rusija iki antradienio privalo paaiškinti, kaip šios medžiagos pakliuvo į Jungtinę Karalystę. Tačiau Rusija šio termino nepaisė, tad Th. May trečiadienį ryte sušaukė Nacionalinės saugumo tarybos posėdį, o paskui padarys pareiškimą parlamentui.
Tarp pastarosiomis dienomis svarstytų priemonių Rusijai yra rusų diplomatų išsiuntimas iš Londono, žmogaus teisių pažeidimais įtariamų Rusijos piliečių turto konfiskavimas ir atsakomoji kibernetinė ataka.
Britanija nenori veikti viena ir telkė paramą; Th. May ir jos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas skambino sąjungininkams. „Ji mano, kad Rusija siekia pakirsti tarptautinėmis taisyklėmis paremtą sistemą, o ją mes ir mūsų sąjungininkai akivaizdžiai esame pasiryžę ginti“, – sakė Th. May atstovas.
Per pokalbį telefonu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Th. May „sutarė, kad reikia pasekmių tiems, kas naudoja šiuos bjaurius ginklus baisiai pažeisdami tarptautines normas“, nurodė Baltieji rūmai. B. Johnsonas tuo tarpu kalbėjosi su Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais, NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Jei bus nustatyta, kad kalta Rusija, „tai bus tolesnis beatodairiškas elgesys, keliantis grėsmę tarptautinei bendrijai ir reikalaujantis tarptautinio atsako“, sąjungininkams sakė B. Johnsonas, kurį citavo Užsienio reikalų ministerija.
Ši šnipų saga rutuliojasi ypač įtemptu metu kalbant apie JK ir ES santykius, vykstant deryboms dėl „Brexit“, tačiau Briuselio parama yra „neabejotina, nesvyruojanti ir labai tvirta“, sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas. J. Stoltenbergas sakė, kad minimas apnuodijimo incidentas „kelia didelį susirūpinimą“. Pranešama, kad Britanija konsultuojasi su NATO sąjungininkėmis dėl sutarties 5-ajame straipsnyje numatyto kolektyvinės gynybos principo galimo inicijavimo.
„Propagandinis įkarštis“
Britanijai rengiant savo atsakymą, 66 metų S. Skripalis ir jo 33 metų duktė Julija tebėra ligoninėje, kritinės būklės.
Britų ekspertai sako, kad jie buvo apnuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga, priskiriama grupei „Novičiok“. Šias medžiagas Sovietų Sąjunga sukūrė baigiantis Šaltajam karui.
Maskva neigė, kad yra kaip nors susijusi su buvusio šnipo ir jo dukters apnuodijimu. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tvirtino, kad Kremlius nusiteikęs bendradarbiauti su Britanija, bet skundėsi, kad buvo atmestas prašymas pateikti panaudotos nervus paralyžiuojančios medžiagos mėginių.
Kreipdamasis į Cheminio ginklo draudimo organizaciją (OPCW), Rusijos ambasadorius Aleksandras Šulginas sakė, kad Th. May nurodytas terminas yra „absoliučiai nepriimtinas“, ir paragino pateikti oficialų prašymą suteikiant Rusijai 10 dienų atsakyti. „Mūsų kolegos britai savo propagandinį įkarštį ir šūkius verčiau pasilaikytų savo neapsišvietusiai vidaus auditorijai“, – pareiškė jis.
Itin prasti Londono ir Maskvos santykiai toli gražu nėra beprecedenčiai. Diplomatai buvo išsiųsti ne kartą, taip pat ir 2006 metais, dėl buvusio agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo. Tikėdamasi tokio žingsnio Rusijos ambasada Londone per socialinį tinklą „Twitter“ perspėjo apie atsakomąsias priemones: „Tie, kas ragina išvaryti rusų diplomatus, nesirūpina globalia Britanija ir jos diplomatais Maskvoje.“
Th. May pirmadienį užsiminė apie naujus įstatymus, kad būtų lengviau konfiskuoti rusų pareigūnų, įtariamų žmogaus teisių pažeidimais, turtą Britanijoje. Tai galėtų paveikti kai kuriuos superturtingus rusus, pastaraisiais metais daug investavusius į Londono nekilnojamojo turto rinką. Kitas galimas atsakas būtų britų pareigūnų ir karališkųjų asmenų vykdomas šią vasarą Rusijoje rengiamo pasaulio futbolo čempionato boikotas, leidžiant dalyvauti Anglijos rinktinei.
Pirmas veiksmų ženklas buvo britų komunikacijų reguliuotojo „Ofcom“ pranešimas, kad ši vyriausybės agentūra galėtų iš naujo svarstyti Kremliaus remiamo transliuotojo RT licenciją, jei bus įrodytas Rusijos dalyvavimas apnuodijant S. Skripalį ir jo dukrą. Rusija savo ruožtu pagrasino uždrausti visą britų žiniasklaidą, jei RT neteks licencijos.
