Glebas Judinas, Беларуская праўда
NATO infrastruktūros atsiradimas Lenkijoje ir Baltijos valstybėse sustiprins Putino siekį galutinai paversti Baltarusiją strateginės paskirties raketų dislokavimo placdarmu.
Ekspertai gana prieštaringai vertina NATO vadovų susitikimą, įvykusį rugsėjo 4–5 dienomis Velse. Susitikimo rezultatus laikraščiui „Baltarusijos tiesa" (Беларуская праўдa) komentuoja politikos apžvalgininkas Romanas Jakovlevskis.
Kokie svarbiausi NATO vadovų susitikimo Velse rezultatai? NATO valstybės liausis mažinusios savo karines išlaidas ir per kelerius metus bandys pasiekti 2 BVP proc. lygį. Tačiau iš vadovų susitikimo laukta daug daugiau...
Šio susitikimo rezultatai vertinami nevienareikšmiškai. Daugelis Putino politikos priešininkų tikėjosi daugiau. Pavyzdžiui, nuspręsta sukurti NATO greitojo reagavimo pajėgas, bet apribota jų dislokacija. Jos nebus išdėstytos tiesiogiai su Rusija besiribojančiose šalyse, tačiau per kelias dienas gali atsirasti bet kurioje pasaulio dalyje.
Vadovų susitikimo rezultatu galime laikyti ir NATO sprendimą ne tik atnaujinti savo gynybos doktriną, bet ir tai, kad bus atnaujinama analogiška Rusijos doktrina. Kremlius ilgai nesiėmė nagrinėti savo tikėtino priešininko, kuriuo, ekspertų nuomone, jau tampa ir konkrečios Aljanso valstybės, perspektyvų. Ir greičiausiai tarp tokių priešininkų bus Ukraina bei grupė šalių, kurios vadovų susitikime įgijo specialiojo NATO partnerio ir svarbaus sąjungininko statusą. Tokiomis šalimis tapo Švedija, Suomija, Australija ir Jordanija. Kiek žinoma, Kijevas sieks tokį statusą įgyti iki metų pabaigos.
O dėl NATO valstybių įsipareigojimų 2 procentus BVP lėšų skirti gynybos išlaidoms, tai Rusijos priimti tokių išlaidų didinimo tempai NATO šalims tiesiog neleidžia užmiršti savo įsipareigojimų. Tokios tad nuotaikos dominavo vadovų susitikime. Tarp kitko, Kremliaus generalitetas beveik atvirai grasina savo naujojoje karinėje doktrinoje užfiksuoti galimybę smogti prevencinį branduolinį smūgį.
Vadovų susitikimas buvo sukviestas tam, kad karingą Rusiją būtų galima „pastatyti į vietą“. Ar tai Šiaurės Atlanto aljansui pavyko?
Tikrai, vadovų susitikimo dalyviai bandė perprasti po Krymo aneksijos atsiradusias naujas grėsmes ir parengti konkrečias atsakomąsias priemones užsispyrusiam Kremliui sutramdyti. Rusijos agresija prieš Ukrainą viską pakeitė. Tačiau būtų klaida laukti, kad viskas išsispręs taip paprastai, per vieną svarbų saugumo sistemos, kuri, deja, jau nuslinko į praeitį, gynėjų susitikimą. Viskas dar ateityje...
Svarbiausias vadovų susitikimo rezultatas – NATO nieko nenuveikė: Baltijos valstybėse ir rytų Lenkijoje nesukūrė nuolatinių bazių, kurios galėtų atlikti užtveriančių minų, galinčių patikimai sulaikyti Rusiją, vaidmenį. Kodėl?
Kaip pažymi ekspertai, imtis ryžtingesnių žingsnių – peržiūrėti Rusijos ir NATO santykių pagrindų aktą, sukurti nuolatines bazes, nukreipti priešraketinės gynybos sistemą prieš Rusiją – NATO taip ir nesiryžo. Sėkme Ukrainai tapo sprendimas dėl politinės ir finansinės paramos iš NATO pusės. Ir dėl neletalinio poveikio priemonių, įskaitant ir didelio tikslumo ginklus, tiekimo dvišalių susitarimų pagrindu.
Tačiau Rusijos agresiją patyrusi Ukraina prašo ne tik karinės įrangos ir neletalinio poveikio ginklų, bet ir letalinio poveikio ginklų. Kaip paaiškėjo vadovų susitikime, tarp Aljanso valstybių yra ir tokių, kurios prisibijo dar labiau provokuoti Rusiją. O Maskvoje ėmė vis labiau akcentuoti tai, kad demonstratyvus JAV prezidento apsilankymas Taline ir NATO infrastruktūros elementų dislokavimas pradedant nuo Estijos yra susijęs su grėsme gimtajam Putino Peterburgui. Ir tokios grėsmės turi telkti tautą, o ne riboti jos politikus.
NATO blokas atsisakė teikti karinę techninę paramą Ukrainai. Tačiau atskiros šalys narės yra pasirengusios tiekti Kijevui didelio tikslumo ginklus. Ukrainos prezidento padėjėjas Jurijus Lucenka įvardijo penkias šalis – JAV, Prancūzija, Italija, Lenkija ir Norvegija, kurios sutiko tiekti Ukrainai ginkluotę. Tačiau Norvegija jau suspėjo atsisakyti ginklų tiekėjos vaidmens.
Kažkodėl kai kurios iš tų šalių šiuo klausimu kol kas tyli. O Norvegijos paneigimas gali rodyti, kad Lucenkos informacija reikalauja patikslinimo ir aiškesnio patvirtinimo. Taip pat ir dėl tariamo pasirengimo tiekti Kijevui didelio tikslumo ginkluotę.
Ar NATO yra pasirengusi suteikti realią pagalbą Ukrainai kare su Rusija, ar gal visa pagalba apsiribos garsiais politiniais pareiškimais?
Vadovų susitikime išrinktas naujas NATO generalinis sekretorius. Manau, kad pagal jo pareiškimus didžia dalimi bus galima spręsti apie realią NATO pagalbą Ukrainai.
„The Washington Post“ apžvalgininkas pabrėžė, kad vadovų susitikime Velse Obama tarsi specialiai rodė savo abejingumą Ukrainai...
Aš pažymėčiau ne tik šio amerikiečių apžvalgininko, bet ir Baltarusijos prezidento, kuris dėl Ukrainos bėdų apkaltino „dėdę Semą“, nuomonę. O juk apie tai nuolat kalba ir Kremliaus geostrategai. Taigi plačiai reklamuojama Minsko „ypatinga nuomonė“ Ukrainos tema visai tokia nėra.
NATO blokas faktiškai apsupo Baltarusiją iš trijų pusių, jeigu turėtume omenyje ir Ukrainos siekį tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare. Kokios bus NATO vadovų susitikimo pasekmės Baltarusijai?
NATO ir Rusijos karinių doktrinų pakeitimai, be abejo, turės atsiliepti ir tokiai strateginei Rusijos sąjungininkei kaip Baltarusija. O Ukrainos siekis tapti NATO nare greičiausiai apsiribos jos kaip specialios strateginės partnerės, kokiomis tapo Švedija ir Suomija, statusu. Tačiau ir tai taps pakankamu pretekstu naujų Rusijos karinių bazių atsiradimui Baltarusijos teritorijoje. O galbūt ir rimtų strateginės paskirties raketų paleidimo aikštelių atsiradimui.
