„Danijos gynyba gali patvirtinti, kad esame vietovėje netoli Kinijos laivo „Yi Peng 3“, – rašoma kariuomenės elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP ir priduriama, kad kol kas daugiau komentarų šia tema neteiks.
Portalas „Financial Times“ (FT) anksčiau trečiadienį skelbė, kad Švedija rimtai tiria galimą Kinijos laivo vaidmenį sugadinant du kabelius Baltijos jūroje.
2001 metais pastatytas krovininis laivas, priklausantis Kinijos bendrovei „Ningbo Yipeng Shipping Co“, naktį iš antradienio į trečiadienį sustojo Kategato sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų, rodo laivybos stebėjimo svetainės „Marinetraffic“ duomenys.
Remiantis svetainės duomenimis, kinų krovininis laivas, vykęs iš Rusijos į Egiptą, lapkričio 17–18 dienomis, plaukė netoliese kabelių, jungiančių Lietuvą ir Švediją bei Vokietiją ir Suomiją. Būtent tada šie povandeniniai kabeliai buvo pažeisti.
Vis dėlto nėra konkrečių įrodymų, kad tas laivas susijęs su šiais incidentais.
„Niekas netiki“
Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pranešė, kad sekmadienio rytą buvo pažeistas vienas iš trijų Baltijos jūra nutiestų ryšio kabelių iš Švedijos į Lietuvą.
Vėliau šią informaciją patvirtino ir pareigūnai Stokholme.
Suomijos operatorius „Cinia“ pirmadienį pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių nutrauktas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostą jungiantis kabelis.
Vėliau Vokietija ir Suomija pranešė, kad pradėjo tyrimą ir įspėjo apie „hibridinio karo“ grėsmę.
Antradienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad dviejų povandeninių kabelių sugadinimas Baltijos jūroje turi būti vertinamas kaip sabotažas, nors vis dar neaišku, kas už tai atsakingas.
„Niekas netiki, kad šie kabeliai buvo pažeisti atsitiktinai. Aš taip pat nenoriu tikėti versijomis, kad tai buvo inkarai, kurie atsitiktinai sugadino šiuos kabelius“, – sakė B. Pistorius prieš susitikimą su Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrais Briuselyje.
Lietuvos Generalinė prokuratūra antradienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo teroro akto.
Kremlius: tai juokinga
Valdančiosios daugumos politikai įtaria, jog incidentai susiję su Rusijos sabotažu, o šalies vadovas Gitanas Nausėda sakė, kad kol kas anksti daryti išvadas apie šių pažeidimų priežastis.
Šiaurės Europos šalių ir Vokietijos pareigūnai sakė įtariantys, kad tai – sabotažo ir hibridinio karo aktai, už kurių slypi Rusija.
Kremlius trečiadienį absurdiškomis ir juokingomis pavadino prielaidas, kad Maskva atsakinga už telekomunikacijų kabelių, besidriekiančių Baltijos jūra, pažeidimą.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ne kartą pasitaikė atvejų, rodančių padidėjusią įtampą Baltijos jūros regione.
Pernai spalį teko laikinai uždaryti Suomiją ir Estiją jungiantį povandeninį dujotiekį, kurį greičiausiai apgadino Kinijos krovininio laivo inkaras.
2022 metų rugsėjį „Nord Stream“ vamzdynuose, kuriais į Europą buvo tiekiamos rusiškos dujos, užfiksuoti keli povandeniniai sprogimai.
Rugpjūtį leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad tuo metu vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas prižiūrėjo vamzdynų sprogdinimo planą.
Laikraštis teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pritarė šiam planui. Ukraina atmetė šiuos teiginius pavadinusi juos visiška nesąmone.
