Esminė priežastis – itin sėkmingai vykdoma vakcinacijos programa. COVID-19 virusas nuo 2020-ųjų kovo 10-osios buvo laikoma kritine grėsme visuomenei, o tai leido Danijos valdžiai taikyti griežtesnes ribojimo priemones, įskaitant mokyklų, darželių, universitetų ar kitų viešųjų įstaigų uždarymą, riboti žmonių susirinkimų mastą.
Danija buvo viena pirmųjų šalių Europoje pasirinkusių „lokdauną“, įvedusių ribojimus tą pačią dieną, kai Pasaulio Sveikatos Organizacija paskelbė COVID-19 pasauline pandemija, rašoma „The Local“.
Atšaukus COVID-19 klasifikavimą kaip „samfundskritisk sygdom“ („kritinė grėsmė visuomenei“), valdžia automatiškai netenka teisių taikyti griežtų ribojimų visuomenei.
Dauguma ribojimų Danijoje buvo atšaukti dar birželio mėnesį. Nuo rugsėjo 10-osios panaikinami likę draudimai: naktinių ir sporto klubų lankytojams, futbolo varžybose besilankantiems žmonėms ir tų renginių, kuriuose susirenka daugiau nei 2 tūkst. žmonių, lankytojams nebereiks „žaliojo paso“.
„Žaliojo paso“ reikalavimas turėjo baigti galioti jau spalio 1-ąją, todėl šis sprendimas viską tik kiek paankstino.
Kaukių dėvėjimas viešajame transporte buvo atšauktas rugpjūčio 13-ąją. „Mes dabar atsidūrėme situacijoje… kuomet didžioji populiacijos dalis yra vakcinuota ir mes grįžtame į normalesnį gyvenimą“, – tuomet pareiškė transporto ministras Benny Engelbrechtas.
Kaukės vis dar privalomos lėktuvuose ir šalies oro uostuose, kur galioja tarptautinių skrydžių taisyklės, rašoma NDTV.
Atvykimas į Daniją nesikeičia
Atvykimo į Daniją apribojimai yra kontroliuojami atskiru politiniu susitarimu, kuris turėtų baigtis spalio pabaigoje. Liga turi būti tik „alment farlig sygdom“ („pavojinga visuomenės sveikatai“), kad vyriausybė būtų įgaliota nustatyti apribojimus atvykstantiems.
Teisingumo ministerijos, atsakingos už atvykstamąsias keliones į Daniją, atstovas žiniasklaidai sakė, kad šiuo metu neplanuojama keisti šio susitarimo ir atšaukti „spalvų“ sistemą anksčiau laiko.
Kodėl Danija nusprendė tai daryti?
Danijos valdantieji susidūrė su didėjančiu spaudimu iš kraštutinių dešiniųjų opozicijos Danijoje, o taip pat ir iš kai kurių ją palaikančių kairiųjų parlamentarų, kurie visi reikalavo nutraukti taikytus itin griežtus ribojimus, o ilgainiui ir patį COVID-19 priskyrimą prie „visuomenei grėsmę keliančių ligų“.
Tam, kad ši liga būtų klasifikuojama kaip „kritinė grėsmė visuomenei“, ji turėjo kelti grėsmę šalies gyventojams, pavyzdžiui, sutrikdyti sveikatos sistemos veiklą. Valdžia priėjo išvados, kad dabar, kai dauguma žmonių Danijoje yra vakcinuoti, COVID-19 nebėra „kritinė grėsmė visuomenei“.
„Epidemija yra kontroliuojama, mes pasiekėme aukštą vakcinacijos lygį. Todėl, nuo rugsėjo 10-osios, mes galime atšaukti specialiąsias taisykles, kurias pristatėme kovai su COVID-19“, – pareiškė sveikatos apsaugos ministras Magnusas Heunicke.
Danijoje šiuo metu yra abiem skiepais paskiepyta daugiau nei 73 proc. (Lietuvoje – 55 proc.) gyventojų. Šalis pirmauja Europoje pagal panaudotų vakcinų skaičių 100 tūkst. gyventojų. Valdžia tikisi, kad per šių metų spalio mėnesį pavyks pasiekti 90 proc. vakcinacijos lygį.
Roskildės univesiteto profesorius Viggo Andreasenas portalui DR tvirtino, kad nemato priežasties, kodėl turėtų turėtų būti bandoma skiepyti paskutinius likusius visuomenės narius ir tam eikvojamos didžiulės pajėgos. Jo teigimu, dabar jau yra pagrindo laikytis laisvo viruso plitimo taktikos: „tegul likę perserga ir formuoja imunitetą tokiu būdu“.
Jo skaičiavimais, nutraukus ribojimus, asmenys, kurie dar nepasiskiepijo (arba atsisakė tai daryti, arba vaikai iki 12 metų), įgaus imunitetą persirgę per 6 mėnesius.
Ką kitos šalys apie tai galvoja?
Danija kol kas viena tokia, tačiau ir jos vakcinacijos bei medicinos paslaugų teikimo lygis yra itin aukštas, lyginant su daugeliu kitų Europos šalių.
Vokietijoje buvo pratęstas galioti kovos su pandemija įstatymas, nors ir buvo nuspręsta ateityje atsižvelgti į hospitalizavimo lygį, o ne į naujų atvejų skaičius. Prancūzijoje vis dar galioja nepaprastoji padėtis, kaip ir dalyje Italijos, kuri taip pat rinksis hospitalizavimo rodiklį vietoje naujų atvejų skaičiaus.
Ar tai reiškia, kad visos COVID-19 kontrolės priemonės baigėsi Danijoje?
Danijos sveikatos apsaugos ministras M. Heunicke pažymėjo, kad COVID-19 klasifikacijos pakeitimas nereiškia, kad pandemija Danijoje baigėsi. Šios šalies valdžia ir toliau itin kruopščiai stebės ligos plitimą, „testuos, seks atvejų plitimą, tirs nuotekų vandenis, stiprins vakcinacijos programą“.
Kokie ribojimai ir toliau gali būti įvedinėjami pasikeitus COVID-19 klasifikacijai?
Nepaisant to, kad COVID-19 nebebus laikomas visuomenei pavojų keliančia liga, ji toliau liks pavojinga liga, suteikiančia valstybei teisę testuoti žmones ir keistis asmeniniais sveikatos duomenimis tarp valdžios institucijų ir gydymo įstaigų.
Pagal nuo rugsėjo 10-osios pasikeisiančią koronaviruso klasifikaciją Danijoje valdžia galės: įvesti atvykstančių į šalį keleivių ribojimus, protrūkių atveju uždaryti mokyklas ar kitas įstaigas, organizuoti kontaktų sekimą, organizuoti nuotekų vandens tyrimus, įvesti ribojimus apsilankymams globos namuose ar ligoninėse, reikalauti piliečių atskleisti asmeninę informaciją, dalintis privačia sveikatos informacija tarp institucijų.
