JK, Prancūzija ir Šiaurės šalys palaiko iniciatyvos paliaubų atveju išsiųsti dešimtis tūkstančių karių idėją. Tačiau Vokietija ir kai kurios kitos šalys tokiai idėjai prieštarauja.
Nerimauja ir Baltijos šalys
Manoma, kad Baltijos šalys ir Lenkija nerimauja, kad siūloma misija gali nukreipti ypač reikalingus išteklius iš NATO pasienio valstybių su Rusija ir palikti juos be užnugario.
Vis dėlto vis labiau sutariama, kad tokiam dislokavimui po paliaubų reikės Donaldo Trumpo dalyvavimo ir saugumo garantijų.
Aukštas pareigas Didžiosios Britanijos vyriausybėje užimantis šaltinis leidiniui sakė, kad prireikus Europa galėtų sukurti sausumos pajėgas, tačiau ministrai prašė JAV suteikti „oro priedangą“. Tai galėtų būti „žemė-oras“ raketų sistemos „Patriot“, kurios gali numušti balistines raketas, arba orlaiviai, turintys žvalgybos ir stebėjimo išteklių, kurių Europai trūksta.
Didžiosios Britanijos kariuomenė teoriškai galėtų išsiųsti divizijos dydžio pajėgas nuo 10 tūkst. iki 25 tūkst. karių, sakė šaltinis kariuomenėje, nors tai gali būti sudėtinga, atsižvelgiant į tai, kad Estijoje jau dislokuoti kariai.
Kai kurie mano, kad JT taikos palaikymo pajėgos, sudarytos iš karių iš tokių šalių kaip Indija, Bangladešas ir Kinija, yra labiau įgyvendinamos.
JK nori rodyti lyderystę
Tikimasi, kad JK premjeras Keiras Starmeris pirmadienį Briuselyje vyksiančiame susitikime aptars šį klausimą su ES lyderiais ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, su kuriuo tą pačią dieną jis taip pat surengs dvišalį susitikimą.
JK gynybos sekretorius Johnas Healey siekia, kad JK parodytų tvirtą lyderystę šiuo klausimu. Tačiau kai kurie pareigūnai mano, kad jis vis dar turi įtikinti JK iždo kanclerę Rachel Reeves Ukrainos svarba ir baiminasi, kad ji tai vertina kaip „pinigų siurbimą“.
Didžiulė kliūtis yra tai, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiktų su tokio pobūdžio pajėgomis per JAV vadovaujamas taikos derybas.
„Jei Rusija nepirks šios idėjos, ji pasmerkta, lygiai taip pat ji pasmerkta, jei JAV nesutiks su sąlygomis. Niekada nesakyk niekada, bet nematau, kad šis albatrosas pakiltų nuo žemės“, – sakė vienas aukšto rango šaltinis kariuomenėje.
Europa neturi pakankamai pajėgumų
Sąjungininkai skeptiškai vertina, ar Europa viena galėtų sukurti pakankamai dideles pajėgas, kad sutrukdytų Rusijai surengti naują puolimą po to, kai ji turės laiko atstatyti savo kariuomenę paliaubų metu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad į bet kokias veiksmingas taikos palaikymo pajėgas turėtų būti įtraukti JAV kariai, nes jo sąjungininkai Europoje neturi pakankamai karių, kad galėtų realiai atgrasyti V. Putiną.
Kai kurie diplomatai ir šaltiniai gynyboje mano, kad JT taikos palaikymas yra išmintingesnė alternatyva ir labiau tikėtina, kad V. Putinas jai pritartų. Tai gali apimti apie 100 tūkst. taikdarių, ir tam nereikėtų jokio tiesioginio JAV dalyvavimo.
„Jie [rusai] neketina pulti bangladešiečių ar indų“, – leidiniui sakė vienas iš šaltinių gynyboje.
Kalbant apie Europos vadovaujamas pajėgas, suprantama, kad vokiečiai nepritaria įsipareigojimui, nes yra neužtikrinti dėl būsimų rinkimų šalyje.
Kitas Europos šaltinis diplomatijoje teigė, kad JAV turėtų būti įtrauktos, kad suteiktų stipresnę atgrasymo priemonę Rusijai ir „dėl to, kad jos turi pajėgumų, kurių visai Europai trūksta“, pavyzdžiui, žvalgybos ir stebėjimo pajėgumai bei „gebėjimas imtis didelio masto atsakomųjų veiksmų, jei reikia“.
Remiantis pranešimais, D. Trumpas anksčiau siūlė JAV neskirti misijai karių ar finansavimo. Tačiau vienas šaltinis gynyboje užsiminė, kad D. Trumpas gali būti įtikintas, sakydamas: „Nemanau, kad JAV pavyks išlaikyti pirštus nuo pyrago“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
