Tikėtina, kad šie metai bus karščiausi Žemėje per visą istoriją.
„Copernicus“ atmosferos stebėsenos tarnybos duomenys gauti po visą pasaulį apėmusių karščio bangų, kurias, pasak mokslininkų, sustiprino žmogaus sukelta klimato kaita.
„Per pastaruosius tris 2024 metų mėnesius pasaulyje buvo užfiksuoti karščiausi birželis ir rugpjūtis, karščiausia diena per visą istoriją ir karščiausia borealinė vasara per visą istoriją“, – pranešime sakė „Copernicus“ vadovo pavaduotoja Samantha Burgess.
„Ši rekordinių temperatūrų virtinė didina tikimybę, kad 2024-ieji bus karščiausi per visą istoriją“, – teigė ji.
Programos „Copernicus“, kuri remiasi milijardais palydovų, laivų, lėktuvų ir meteorologijos stočių atliktų matavimų, duomenimis, rugpjūtį vidutinė pasaulinė temperatūra Žemės paviršiuje buvo 16,82 laipsnio Celsijaus.
Birželio–rugpjūčio mėnesiais pasaulinė temperatūra buvo maždaug 1,5 laipsnio Celsijaus šiltesnė už ikipramoninio laikotarpio vidurkį – slenkstį, nustatytą siekiant apriboti didžiausią klimato kaitos poveikį.
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios susidaro dėl žmogaus veiklos, šildo žemę ir didina klimato nelaimių, tokių kaip sausros, gaisrai ir potvyniai, tikimybę ir intensyvumą.
2023 ir 2024 metų pradžioje karštį sustiprino cikliškas meteorologinis reiškinys „El Nino“, nors „Copernicus“ mokslininkas Julienas Nicolas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo poveikis nebuvo toks stiprus, kaip kartais būna.
Tuo metu priešingas ciklinis atšalimo reiškinys, vadinamas „La Nina“, dar neprasidėjo, sakė jis.
Išmetamųjų teršalų mažinimas
Ataskaitoje teigiama, kad, palyginti su pasauline tendencija, rugpjūtį temperatūra buvo žemesnė nei vidutinė tokiuose regionuose kaip Aliaska, rytinė Jungtinių Valstijų pakrantė, dalis Pietų Amerikos, Pakistanas ir Sachelio dykumos zona Šiaurės Afrikoje.
Tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui, Australijoje, kur buvo žiema, kai kuriose Kinijos, Japonijos ir Ispanijos dalyse rugpjūtį buvo rekordiškai šilta.
Visame pasaulyje 2024 metų rugpjūtis atitiko ankstesnį to mėnesio temperatūros rekordą, pasiektą prieš metus, o šių metų birželis buvo karštesnis už praėjusį, rodo „Copernicus“ ataskaitoje pateikti duomenys.
2023 metų liepa buvo šiek tiek karštesnė nei šiemet, tačiau vidutiniškai trijų mėnesių laikotarpis viršijo 2024-ųjų rekordą.
Pagal 2015 metų Paryžiaus susitarimą vyriausybės įsipareigojo sumažinti savo šalyse išmetamų planetos šilumą sukeliančių dujų kiekį ir stengtis, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
Mokslininkai nelaikys šios ribos galutinai peržengta, kol per kelis dešimtmečius nebus pastebėta, kad ji yra kur kas didesnė. Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis, šiuo metu ilgalaikis vidutinis atšilimo rodiklis yra apie 1,2 laipsnio Celsijaus.
„Copernicus“ nurodė, kad 1,5 laipsnio Celsijaus riba buvo peržengta 13 iš pastarųjų 14 mėnesių.
Gamtiniai gaisrai ir uraganai
Vandenynai taip pat rekordiškai šyla, todėl didėja intensyvesnių audrų pavojus.
„Copernicus“ teigė, kad rugpjūtį už ašigalių ribų vidutinė jūros paviršiaus temperatūra buvo šiek tiek mažesnė nei 21 laipsnis Celsijaus, o tai yra antra aukščiausia užfiksuota to mėnesio temperatūra.
Ji teigė, kad rugpjūtis „didžiojoje žemyninės Europos dalyje buvo sausesnis nei vidutiniškai“, ir atkreipė dėmesį į miškų gaisrus, siautėjusius tokiose šalyse kaip Graikija.
Tačiau Vakarų Rusijoje ir Turkijoje buvo drėgniau nei įprastai, kai kur kilo potvyniai.
Rytinėje Jungtinių Valstijų dalyje iškrito daugiau lietaus nei įprastai, įskaitant teritorijas, kurias nusiaubė uraganas „Debby“.
„Ekstremalūs su temperatūra susiję reiškiniai, kurių liudininkais tapome šią vasarą, tik intensyvės, o jų pasekmės žmonėms ir planetai bus dar skaudesnės, jei nesiimsime skubių veiksmų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, – aiškino „Copernicus“ vadovo pavaduotoja S. Burgess.
