Tai pirmas kartas, kai Baku vykstančiose Jungtinių Tautų (JT) derybose dėl klimato kaitos oficialiai pasiūlytas konkretus skaičius.
Beveik 200 valstybių atstovai penktadienį, paskutinę klimato kaitos konferencijos Azerbaidžane dieną, laukė naujo pasiūlymo dėl galimo kompromiso derybose finansavimo klausimu.
Ketvirtadienį pasaulio šalys viena po kitos atmesdavo naują, bet aptakų konferencijoje paskelbtą teksto projektą, kuriuo bandyta susitarti dėl besivystančioms šalims skiriamų lėšų kovai su visuotiniu atšilimu.
Projekto tekste nustatytas plataus užmojo bendras tikslas iki 2035-ųjų iš viso surinkti 1,3 trln. dolerių (1,26 trln. eurų) per metus, o pagrindinę finansavimo dalį sudarytų turtingų šalių vyriausybių lėšos, kurios būtų derinamos su privačiojo sektoriaus investicijomis.
Dabartiniu įsipareigojimu turtingos valstybės, istoriškai labiausiai atsakingos už visuotinį atšilimą, įsipareigojo kasmet skirti 100 mlrd. dolerių (92 mlrd. eurų) kovos su klimato kaita finansavimui.
Įtakingas 134 besivystančių šalių, įskaitant Kiniją, derybų blokas pareikalavo, kad išsivysčiusios šalys sumokėtų bent penkis kartus didesnę sumą.
Didžiausi paramos teikėjai, pavyzdžiui, Europos Sąjunga (ES), teigė, kad tokie reikalavimai yra politiškai nerealistiški ir kad privataus sektoriaus lėšos turi vaidinti didelį vaidmenį.
ES priešinosi spaudimui pateikti savo skaičių ir nori, kad prie bendro tikslo prisidėtų naujai praturtėjusios kylančios ekonomikos šalys, pavyzdžiui, Kinija, kuri išmeta didžiausią kiekį teršalų.
Daugelis šalių konferencijoje COP 29 taip pat ragino padvigubinti pastangas mažinti atšilimą sukeliančių teršalų išmetimą, o tam prieštaravo Arabų šalių grupė, kuri nenori, kad būtų išskiriamas iškastinis kuras.
