Jo teigimu, JAV turi įrodymų, kad operatyvininkai yra apmokyti kariauti miesto sąlygomis ir naudoti sprogmenis, kad galėtų įvykdyti sabotažą prieš Rusijos palaikomas pajėgas. O vėliau bus siekiama dėl įvykdyto išpuolio apkaltinti Ukrainą, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Ši informacija iš JAV atspindi ir penktadieninį Ukrainos gynybos ministerijos pranešimą, kuriame rašoma, kad Rusijos spec. tarnybos ruošia provokaciją prieš Rusijos pajėgas, taip siekiant sukurti pretekstą pulti Ukrainą. JAV prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas žurnalistams patvirtino, kad šalis turi duomenų apie Rusijos galimai ruošiamas diversijas ir „2014-ųjų scenarijaus pakartojimą“ bei pažadėjo vėliau pateikti daugiau informacijos.
J. Sullivanas paaiškino, kad Rusijos socialiniuose tinkluose pradėta aktyviai plėtoti tema apie tariamus rusų teisių pažeidimus Ukrainoje – fiksuojama vidutiniškai apie 3,5 tūkst. žinučių per dieną ir tai yra apie 200 proc. augimas, lyginant su lapkričiu.
Rusijos viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama ir apie „Ukrainos lyderių militarizaciją“, kartojasi panašaus į 2014 m. naratyvo plėtojimas.
„Rusijos kariuomenė planuoja pradėti šiuo veiksmus (sabotažo akcijas), likus kelioms savaitėms iki puolimo, o tai galėtų būti laikotarpiu tarp sausio vidurio ir vasario vidurio, – aiškino valdininkas. – Mes jau matėme tokį veiksmų planą 2014-aisiais Kryme“.
Rusija reikalauja, kad JAV ir NATO kitą savaitę pateiktų atsakymą dėl saugumo garantijų
Rusija penktadienį pakartojo savo reikalavimą patvirtinti, kad NATO nesiplės į rytus, nepaisant to, kad Aljansas tokią galimybę jau atmetė, tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Maskvos, sutelkusios prie sienos su Ukraina stiprias pajėgas.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad Maskva nelauks Vakarų atsakymo neribotą laiką ir tikisi, kad JAV ir NATO kitą savaitę pateiks atsakymą raštu.
Anot S. Lavrovo, Maskvos reikalavimai suteikti įpareigojančių garantijų, kad NATO nepriims į savo gretas Ukrainos ar kitų buvusių Sovietų Sąjungos valstybių ir nedislokuos ten savo pajėgų bei ginkluotės, yra esminiai diplomatinių pastangų siekiant sumažinti didelę įtampą dėl Ukrainos pažangai.
Jis tvirtino, kad NATO pajėgų ir ginkluotės dislokavimas prie Rusijos sienų kelia saugumo iššūkį, kurį reikia nedelsiant spręsti.
„Mūsų kantrybė išseko, – spaudos konferencijoje sakė S. Lavrovas. – Vakarai buvo varomi pasipūtimo ir padidino įtampą, pažeisdami savo įsipareigojimus ir sveiką protą.“
Tebetvyrant įtampai, Ukraina penktadienį patyrė didžiulę kibernetinę ataką, kuri smogė kelių vyriausybinių agentūrų svetainėms.
Vakarai kaltina Maskvą galimai planuojant įsiveržti į kaimyninę šalį, Rusijai pastaraisiais mėnesiais sutelkus prie sienos apie 100 tūkst. karių, daug tankų ir kitos sunkiosios karinės technikos. Maskva savo ruožtu šiuos kaltinimus atmeta.
Šią savaitę JAV ir jų sąjungininkės NATO surengė derybas su Rusija, mėgindamos išsklaidyti įtampą. Vis dėlto Ženevoje, Briuselyje ir Vienoje vykusios diskusijos apčiuopiamų rezultatų neatnešė.
Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Maskva neįžvelgia priežasčių rengti tolesnes saugumo derybas su Vakarais, kadangi per šią savaitę vykusias diskusijas pažangos nebuvo.
„Paketas, o ne meniu“
Rusija, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, neigė turinti planų pulti kaimyninę šalį. Kremlius į šiuos Vakarų nuogąstavimus atsakė kaltinimais, kad NATO kelia grėsmę Rusijai, ir reikalavimais, kad karinis aljansas niekada nesuteiktų narystės Ukrainai ar kurioms nors kitoms buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms.
Vašingtonas ir jo sąjungininkai šią savaitę griežtai atmetė šiuos reikalavimus kaip nediskutuotinus, bet NATO ir Rusijos delegacijos susitarė palikti atviras duris tolesnėms deryboms dėl ginkluotės kontrolės ir kai kurių kitų klausimų, siekiant išsklaidyti įtampą.
S. Lavrovas sakė, esą pastarieji klausimai yra antraeiliai, palyginti su pagrindiniu Maskvos reikalavimu neplėsti NATO ir nedislokuoti savo ginkluotės šalia Rusijos teritorijos. Ministras pabrėžė, kad Rusijos reikalavimai yra „paketas, o ne meniu“.
„Jie turi suprasti, kad svarbiausia yra garantija, kad NATO nesiplės į rytus“, – teigė jis.
Rusijos diplomatijos vadovas perspėjo, kad „jei mūsų pasiūlymai bus atmesti... mes priimsime sprendimą, kaip patikimai užtikrinti savo saugumą“, remdamasis prezidento Vladimiro Putino perspėjimu, kad Maskva imsis neįvardijamų „karinių-techninių priemonių“, jei Vakarai sumenkins jos reikalavimus.
Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose verda konfliktas tarp ukrainiečių kariuomenės ir prorusiškų separatistų. Jis jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.
