Prieš JAV bei Rusijos susitikimą abi pusės ėmėsi aktyvių informacinio spaudimo veiksmų: Kremliaus atstovai „reiškė nusivylimą“ JAV pozicija, žiniasklaidoje pasirodė informacija apie JAV tariamai taikomas derybines nuolaidas, o amerikiečiai nutekino žiniasklaidai paruoštą sankcijų Rusijai sąrašą, jeigu ši pultų Ukrainą.
JAV griežta pozicija principiniais klausimais
Sausio 9-osios vakarą Ženevoje jau įvyko paruošiamasis JAV ir Rusijos diplomatų susitikimas, kurio metu pirmadieninių derybų gaires aptarė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman ir Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
Baltųjų rūmų atstovas sekmadienį perspėjo, kad Rusija tiek prieš susitikimą, tiek ir jo metu gali imtis „gudravimo taktikos“: „Aš nenustebčiau, jeigu Rusijos žiniasklaida pradėtų skelbti, net ir tuo metu, kai derybos tęsis, kad JAV imasi taikyti visokiausias nuolaidas Rusijai. Tai tikslingas bandymas suskaldyti sąjungininkes“.
JAV prezidentas J. Bidenas ne sykį akcentavo, kad jokių užkulisinių derybų su Rusija dėl kitų šalių saugumo klausimų nebus.Žiniasklaidai galėjo užkliūti S. Riabkovo elgesys prieš ir po susitikimo su JAV atstove. Prieš pokalbį Rusijos URM atstovas buvo nusiteikęs itin agresyviai ir tūžmingai reikalavo „NATO susirinkti savo skudurus ir trauktis į 1997-ųjų ribas“. Tokiu būdu akcentuodamas, kad Rusija reikalaus sugrąžinti Šaltojo karo laikų geopolitinę santvarką su „buferinėmis zonomis“, į kurią patenka ir Baltijos šalys.
Jo manymu, gynybinis NATO aljansas pastaruosius dešimtmečius „spaudė Maskvą ir bandė nustumti ją į antrines pasaulinės politikos eiles“.
„Daugiau nesigaus. Visa tai praeityje. Ir anksčiau nelabai gaudavosi, o dabar tam paprasčiausiai padarytas galas <...> Taip kad NATO reikia rinktis skudurus ir grįžti į 1997 metų ribas“, – pareiškė S. Riabkovas.
Po susitikimo rusų atstovas demonstravo pasitenkinimą pirminiais rezultatais, tuo sukeldamas klausimų žiniasklaidoje dėl JAV pozicijos principiniais aljanso saugumo klausimais. Neatmetama ir ta versija, kad patyręs diplomatas S. Riabkovas tokiu būdu tiesiog bando manipuliuoti viešąja erdve ir suteikti savo šaliai ne tiek derybinės pozicijos galią, kiek suformuoti įvaizdį, kad derybos yra kontroliuojamos.
Prilygintų Rusiją Šiaurės Korėjai
Vašingtonas, be to, kad paneigė pasirodžiusius gandus apie tariamą savo kariuomenės dalinių atitraukimą iš Rytų Europos šalių, dar ir nutekino informaciją apie sankcijų Rusijai sąrašus. Jie apima ne tik ribojimus Rusijos įmonėms ir organizacijoms, bet ir tam tikros produkcijos importo iš JAV draudimą.
„Reuters“ kalbinti šaltiniai JAV valdžioje tvirtino, kad Rusija, jeigu nuspręstų pulti Ukrainą, gali patekti į „labiausiai ribojamų šalių grupę, kartu su Kuba, Iranu, Šiaurės Korėja ir Sirija“.
Skelbiama, kad sankcijos numato Rusijos prekių ir energijos šaltinių ribojimą, o į Rusiją nebegalės būti eksportuojamos elektronikos, programinės įrangos palaikymas ir kitos su technologijomis susijusios prekės. Tai reikštų, kad Rusijos rinkai nebūtų galima teikti „Apple“, „Microsoft“ ar „Google“ produkcijos, šių įrenginių programinės įrangos palaikymo ar atnaujinimų.
J. Stoltenbergas: tikimės diplomatinio sprendimo, bet būsime pasiruošę blogiausiam
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas rekomendavo Rusijai atsisakyti karingos užsienio politikos ir pradėti bendradarbiauti su Vakarais. Priešingu atveju netiesiogiai įvardinta tikimybė susidurti su užgrūdintu kariniu aljansu.
J. Stoltenbergas leidiniui „Financial Times“ pripažino, kad nepaisant Vakarų pastangų sumažinti įtampą, „konflikto Europoje rizika išlieka“. „Tačiau vis dar yra galimybė pasiekti kompromisą diplomatiniu keliu“, – pažymėjo jis.
„Aš žinau Rusijos istoriją. Per amžius jie konfliktavo su kaimynais, tačiau Rusija turi alternatyvą: bendradarbiauti, dirbti kartu su NATO“, – aiškino J. Stoltenbergas.
NATO vadovas taip pat mano, kad dabartinių derybų metu abiem pusėms nepavyks „surasti sprendimo sureguliuoti nesutarimus“ ir prireiks daugiau susitikimų.
