Gotlandas yra didžiausia Švedijos sala, ir tuo pačiu turi strateginę reikšmę bei yra vos už 330 kilometrų nuo Rusijos kariuomenės laivyno štabo Kaliningrade. 2019-aisiais Švedija saloje dislokavo atnaujintą „žemė-oras“ gynybos sistemos modelį, skelbiama „Reuters“.
„Nuo šiandien turėsime patrulius, kurie bus matomi tam tikrose vietovėse, įskaitant ir Visbio miestą“, – cituojamas Gotlando pulko atstovas Tomas Angshammaras.
Švedija nėra NATO narė, tačiau palaiko glaudžius ryšius su aljansu ir pastaruoju metu taip pat augina savo kariuomenės pajėgumus dėl Rusijos karinės galios didinimo Baltijos jūros regione ir agresijos Ukrainoje.
Švedija ankstesniais metais susidūrė su Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvų incidentais, įskaitant ir šalies oro erdvės pažeidimus. Praėjusių metų gruodį šalies kariuomenės Generalinis štabas paskelbė, kad dėl įtampos Rusijos ir Ukrainos pasienyje yra didinamas karinės parengties lygis.
Dar praėjusių metų rugpjūtį Švedija dislokavo papildomas kariuomenės pajėgas Gotlando saloje ir padidino karinės jūrų žvalgybos apimtis.
NATO šalių derybos su Rusija sausio 12-ąją pateko į aklavietę, kuomet buvo išsakytas nepritarimas Kremliaus ultimatumui.
JAV: Rusijos ketinimai po savaitę trukusių derybų vis dar neaiškūs
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį sakė, kad Rusija nėra nusprendusi, ar įsiveržti į Ukrainą, bet Vakarai po derybų savaitės yra pasirengę visoms galimybėms.
Rusijos pareigūnai kilusią įtampą aptarė per Vienoje įvykusį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) posėdį – trečią diplomatijos raundą šią savaitę. Prieš tai įvyko tiesioginės rusų derybos su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO.
JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad Vašingtonas „neturi iliuzijų“ dėl Rusijos, bet viliasi, kad taikus sprendimas vis dar yra įmanomas.
„Esame pasirengę visoms galimybėms“, – Baltuosiuose rūmuose reporteriams sakė J. Sullivanas.
„Esame pasirengę daryti pažangą prie derybų stalo ir esame pasirengę imtis būtinų bei deramų žingsnių savo sąjungininkėms ginti ir savo partnerėms remti, taip pat tam, kad tvirtai atsakytume į bet kokią galimą atvirą agresiją“, – sakė jis.
Vakarai kaltina Rusiją prie Ukrainos sienos pastarosiomis savaitėmis dislokavus tankų, artilerijos ir maždaug 100 tūkst. karių. NATO teigimu, taip Rusija rengiasi invazijai į Ukrainą.
Maskva tvirtina reaguojanti į tai, ką vadina NATO pozicijų stiprinimu jos įtakos sferoje.
„Žvalgybos bendruomenė nepateikė įvertinimo, kad rusai galutinai nusprendė Ukrainoje pasukti kariniu veikimo kursu“, – sakė J. Sullivanas.
„Taigi, pagal šiuo metu esamą situaciją Rusija turi galimybę ateiti prie [derybų] stalo“, – pridūrė jis.
„Karo rizika“
Šaltojo karo metais įsteigta ESBO, kurioje dalyvauja ir JAV, ir Rusija, kilusią įtampą aptarė per 57 šalių narių susitikimą Vienoje.
„Atrodo, kad karo ESBO regione rizika šiuo metu didesnė nei bet kada per pastaruosius 30 metų“, – sakė šiemet ESBO pirmininkaujančios Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau).
ESBO generalinė sekretorė Helga Schmid (Helga Šmid) sakė, kad padėtis regione yra „pavojinga“.
„Būtina diplomatinėmis priemonėmis rasti būdą deeskaluoti padėtį ir pradėti atkurti pasitikėjimą, skaidrumą bei bendradarbiavimą“, – pabrėžė ji.
J. Bidenas yra įspėjęs Rusiją dėl rimtų pasekmių, jei bus surengta invazija į Ukrainą. JAV Demokratų partijos senatoriai rengia priemonių paketą, apimantį sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jo aplinkos žmonėms ir rusų bankams, taip pat naują 500 mln. dolerių (439,75 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Kijevui.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad bet kokios JAV sankcijos asmeniškai Rusijos prezidentui būtų ribos peržengimas ir galėtų „nutraukti ryšius“.
Rusijos „nusivylimas“
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, vadovavęs deryboms su Jungtinėmis Valstijomis, interviu rusų kalba transliuojančiai televizijai RTVI sakė „nematantis priežasčių artimiausiomis dienomis susėsti, vėl susirinkti ir pradėti tas pačias diskusijas“.
Rusijos atstovas prie ESBO Aleksandras Lukaševičius kalbėjo panašiai ir sakė, kad jo šalis tikėjosi „nuodugnesnių diskusijų“.
„Labai didele dalimi tai yra nusivylimas“, – sakė jis ir pridūrė, kad V. Putinas bus informuotas ir nuspręs dėl „pasirengimo imtis kokių nors tolesnių žingsnių laipsnio“, taip pat dėl tokių žingsnių formato ir laiko.
JAV ambasadorius prie ESBO Michaelas Carpenteris sakė, kad bendravimas tik prasideda ir kad ESBO bando tęsti šias diplomatines pastangas.
„Niekada nesitikėjome, kad šiandien bus pasiektas koks nors susitarimas. Šiandien skelbiama apie proceso pradžią“, – reporteriams sakė jis.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį sakė, kad derybų su Rusijos valdžia dėl Ukrainos likimo neturėtų būti, kol prie šios šalies sienos yra sutelktos didelės rusų pajėgos.
„Rusijos [kariuomenės] judėjimas yra spaudimo dalis“, – prieš ES gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimą žurnalistams sakė J. Borrellis. Pasak jo, „esant spaudimui derybų neturėtų būti“.
Tačiau Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, jog „absoliučiai būtina, kad vykstant dialogui būtų rastas būdas deeskaluoti įtampą“.
Derybos turėtų sudaryti sąlygas „išvengti bet kokios konfrontacijos“, nes ji reikštų katastrofą „Europai ir pasauliui“, reporteriams sakė jis.
Derybas komplikuoja neaiški padėtis prorusiškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose, kur ESBO nuo 2014 metų yra pavesta užtikrinti, kad būtų laikomasi taikos susitarimų.
Tačiau tai nenutraukė kovų regione, o sąlygos ESBO stebėtojams separatistų kontroliuojamose teritorijose blogėja. Anot JAV ambasadoriaus, situacija ten kelia „itin didelį susirūpinimą“.
