JAV smegenų centro „RAND Corporation“ viceprezidentas tarptautiniams reikalams pabrėžia, kad metų metus Europos Sąjungos ir JAV derinama prekybos sutartis atvertų naujų galimybių smulkiajam verslui.
– Minėjote, kad Transatlantinė prekybos ir bendradarbiavimo sutartis bus labiau naudinga smulkiajam verslui. Gal galite apie tai papasakoti plačiau?
– Dabar, kai abiejose Atlanto pusėse turime muitus ir mokesčių barjerus, daug naudingiau yra didelėms kompanijoms aptarnauti klientus kitoje vandenyno pusėje, nes jos gali įkurti savo atstovybes. Beveik pusė prekybos tarp Jungtinių Valstijų ir Europos vyksta tarp tų pačių įmonių atstovybių skirtinguose žemynuose. „Siemens“ siunčia prekes į savo atstovybę Jungtinėse Valstijose, „General Motors“ siunčia detales savo gamykloms Europoje – tik taip jos pasiekia vartotoją.
Internetas sparčiai keičia pasaulinę prekybą. Smulkusis verslas turi galimybę susisiekti su savo klientais per didelį atstumą ir siųsti jiems įvairiausių prekių. Verslas sparčiai keičiasi ir keičia šalių ekonomikas, tačiau per Atlantą to padaryti neįmanoma dėl skirtingų tarifų, reglamentų ir popierizmo. Jeigu užsisakysite prekę iš amerikietiškos svetainės, jums bus labai brangu ją parsisiųsti į Lietuvą. Taip pat yra, jeigu amerikietis užsisako prekių iš Lietuvos. Pasirašius šią sutartį, visos kliūtys pradings, atsiras galimybė mažoms kompanijos Lietuvoje savo prekių pristatyti į Viskonsiną, Teksasą ar Kaliforniją.
Tai vadinu rinkos demokratizavimu. Jis leidžia verslui galvoti ne tik apie 500 mln. klientų Europoje, bet ir apie 350 mln., esančių Jungtinėse Valstijose. Tai būtų tikrai revoliucinis pasikeitimas.
– Jungtinės Valstijos ir Europa turi daug skirtingų reglamentų dėl genetiškai modifikuoto maisto bei sveikatos apsaugos. Kaip manote, ar politiniai skirtumai tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų paveiks ekonominių derybų procesą?
– Labai didelių skirtumų tarp ES ir Jungtinių Valstijų nėra. Esame dvi labiausiai panašios pasaulio ekonomikos. Tačiau tam tikrų skirtumų turime. Pavyzdžiui, mes niekada neleisime į šalį atvežti nepasterizuotų sūrių, todėl labai daug gerų prancūziškų sūrių neparduodami Jungtinėse Valstijose dėl per didelio bakterijų skaičiaus. Mes taip pat turime reglamentų dėl maisto saugumo, kurių Europoje gaminti produktai neatitinka, ir tai turime išspręsti drauge. Jeigu pasikliausime mokslu, galime rasti abiem pusėms naudingų sprendimų.
– Vienas svarbiausių klausimų – santykiai su Rusija. Ar NATO ir Europos Sąjunga imasi pakankamai veiksmų, kad užkirstų kelią Rusijos agresijai prieš NATO, ypač Baltijos šalyse?
– Prieš porą mėnesių Velse vykusiame susitikime parodėme savo paramą Baltijos šalims ir paskelbėme apie naujas priemones užtikrinti, kad NATO valstybių pažadas ginti bei saugoti viena kitos teritorinį vientisumą būtų įgyvendinamas. Žinoma, ir toliau sieksime, kad tai būtų daroma.
Ekonominės sankcijos Rusijai pradeda skaudėti, ji pradeda galvoti, kaip išgyventi. Žinoma, Rusijos veiksmai Ukrainoje, ypač Donbase, kelia nerimo, ji ir toliau remia separatistus, todėl būti optimistiškiems labai sunku. Tokioje situacijoje turime laikytis savo politikos ir toliau. Vakarai privalo stovėti ryžtingai ir neleisti griauti taikos Europoje, į kurią visi tiek daug investavome.
– Visi tikėjosi, kad viceprezidentas Joe Bidenas, praėjusį penktadienį viešėjęs Ukrainoje, paskelbs apie ginklų tiekimą Ukrainai, tačiau to nepadarė. Ar manote, kad šis Obamos administracijos sprendimas teisingas?
– Nemanau, kad tai galutinis sprendimas. Aš nebesu administracijos narys ir nebedirbu vyriausybėje. Manau, kad dabar galima būtų tiekti ginklų Ukrainai, kad atgrasytų kovinius veiksmus Donbase. Separatistai yra Rytuose, turime įrodymų, kad jiems neseniai buvo pristatyta daug modernios karinės technikos, taip pat ir raketų. Ukrainai reikia turėti galimybių atsakyti į karinius veiksmus, kad separatistai ir Rusijos Federacija suprastų, jog agresija jiems brangiai kainuos. Dėl šios priežasties ginklai būtų tiekiami.
Prieš šešis mėnesius Jungtinės Valstijos manė, kad ginklų tiekimas gali tik pabloginti situaciją ir padidinti Rusijos agresiją. Rusija jau vykdo agresiją, todėl ginklų tiekimo sąlygos pasikeitė. Obamos administracija ir mūsų sąjungininkės Europoje turi būti lanksčios šiais klausimais ir svarstyti įvairius scenarijus.
– Kokios, jūsų manymu, dabar yra didžiausios grėsmės NATO ir Vakarams?
– Manau, kad didelė grėsmė yra tai, ką kalbėjome apie Rusijos Federaciją, kad ji gali imtis veiksmų, aiškindama, jog gina rusakalbius šalies piliečius. Kita grėsmė yra vadinamieji „grįžtantys džihadistai“, su kuriais yra sunkiau kovoti. Daug europiečių išvyko į Siriją ar kitas Artimųjų Rytų šalis ir prisijungė prie jų. Kai konfliktas pasibaigs, daugelis jų grįš namo ir tada kils didelė grėsmė, kad šalia gyvena šie apmokyti ir kovoti pasirengę žmonės – nauja terorizmo karta.
