Budrys paaiškino CNN: mes pažįstame Rusiją, todėl mūsų tikslas – įspėti JAV nepakliūti į spąstus

Paklaustas, kaip vertina Vašingtone vykusį britų premjero Keiro Starmerio susitikimą su Donaldu Trumpu, K. Budrys CNN pasidžiaugė, kad visų pirma į JAV atvyksta „daug Europos lyderių“ ir išsakė viltį, kad „ten bus pabrėžti pagrindiniai principai“.

„Visų pirma turime (aiškiai) nustatyti „kas yra kas“ bendrame paveiksle. Rusija – agresorė ir ji pradėjo šį agresijos karą prieš Ukrainą, siekdama ją pavergti. Ir jie negali pasitraukti neatsakę už tai, ką padarė. Ukraina čia yra auka, ir mes negalime kvestionuoti Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo. Ir turime kalbėti apie priemones, kurios leistų mums užtikrinti taikos tvarumą. Ir per šias derybas, žinoma, yra įvairių aspektų, kurie keliami ten ar ten. Ir aš dabar dar nedaryčiau skubotų išvadų“, – aiškino Lietuvos politikas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nausėda ir Budrys dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje

Budrys apie derybas dėl Rusijos karo Ukrainoje: jeigu kalbame apie kažką, kas tęsis metus – tai nėra taika

Budrys su Suomijos lyderiais aptarė saugumo stiprinimą, paramą Ukrainai

Svarbiausi akcentai: gynybos stiprinimas, Ukrainos integracija Vakaruose ir sankcijos Rusijai

K. Būdrys taip pat akcentavo, kad europiečiams reikia patikimo atgrasymo susitarimo, nes ankstesni susitarimai su Rusija nebuvo priežastis Kremliui juos vykdyti. „Mums reikia atgrasymo, o kad būtų užtikrintas patikimas atgrasymas, pirmiausia turime turėti stiprias Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, o taip pat, kad jas remtų papildomos pajėgos“, – aiškino jis.

Paklaustas, ar mato D. Trumpo žodžiuose tokio pobūdžio – saugumo garantijų – patikinimus, K. Budrys atsakė, kad mūsų, kaip transatlantinių partnerių ir tiesiogiai su Rusijos veiksmais susidūrusių valstybių, tikslas ir yra „įtikinti savo draugus amerikiečius, kad jie nepasuktų šiuo keliu ir nepakliūtų į šiuos spąstus“.

CNN paklaustas, kaip turėtų elgtis Europa, kai JAV politikai skleidžia tokius nevienareikšmiškus signalus, K. Budrys įvardijo tris pagrindinius šiuo metu Europos šalims kylančius iššūkius: sekti Lietuvos pavyzdžiu, kuri priėmė sprendimą iki 2030-ųjų padidinti investicijas į gynybą iki 6 proc. BVP; remti Ukrainą ir jos integraciją į Vakarų pasaulį; išlaikyti spaudimą Rusijai, taikant sankcijas ir įšaldant turtą.