Kaip trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), susitikime su Suomijos gynybos ministru Antti Hakkanenu, Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad Suomija yra visuotinės gynybos, mobilizacijos ir pasirengimo krizėms pavyzdys.
„Suomijai prisijungus prie NATO, Aljansas sustiprėjo, atsivėrė naujų bendradarbiavimo galimybių. Turime išnaudoti visas progas ir formatus stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių saugumą. Saugumo ir gynybos klausimais Lietuva ir Suomija yra bendramintės, todėl veikdami kartu galime efektyviau siekti regiono tikslų. Turime apsaugoti Baltijos jūrą, taip pat NATO išorines sienas“, – kalbėjo K. Budrys.
Anot URM, ministrai aptarė ir būtinybę Europai aktyviau investuoti į gynybą ir gynybos pramonės plėtrą.
Ministrai sutarė, kad būtina raginti sąjungininkus didinti investicijas į gynybą ir NATO viršūnių susitikime Hagoje siekti įsipareigojimo skirti gynybai bent 3 proc. nuo BVP.
K. Budrys taip pat akcentavo tolesnės karinės paramos teikimo Ukrainai svarbą – Šiaurės ir Baltijos šalys kartu yra didžiausios po JAV ginkluotės tiekėjos prieš Rusijos agresiją kovojančiai šaliai.
Ministrai sutarė, kad derybų dėl taikos Ukrainoje siekis turi būti ilgalaikė ir tvari taika, nes laikinos paliaubos nėra sprendimas, teigiama pranešime.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad karo Ukrainoje baigtis nulems Europos saugumo ateitį ir pasaulinę saugumo architektūrą.
Susitikime su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, K. Budrys aptarė paramos Ukrainai klausimus ir priemones siekti ilgalaikės tvarios taikos.
Anot URM, ministras akcentavo, kad svarbu siekti ne tiesiog paliaubų Ukrainoje, bet ilgalaikės tvarios taikos, kurią, pasak ministro, įmanoma pasiekti tik stiprinant Ukrainą ir silpninant Rusiją.
„Laikini netvarūs sprendimai nesustabdys Rusijos agresijos, bet suteiks agresoriui galimybę smogti dar kartą su nauja jėga. Ukrainai turi būti suteiktos realios saugumo garantijos, galinčios atgrasyti Rusiją. Europos karinė, finansinė, politinė parama Ukrainai išlieka gyvybiškai svarbi, nes norint taikos būtina stiprinti Ukrainą“, – teigė K. Budrys.
Lietuvos diplomatijos vadovas su Suomijos prezidentu aptarė būtinybę Europai užsitikrinti vietą prie derybų stalo, kad Europos ir ypač – Baltijos regiono ateitis nebūtų sprendžiama už mūsų nugarų, pabrėžė, kad Europa nebeturi prabangos ilgai diskutuoti ir svarstyti, bet neatidėliodama privalo imtis ryžtingų veiksmų stiprinti savo saugumą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
