Vakar Briuselyje prasidėjo Europos Sąjungos Vadovų tarybos posėdis. Be Lisabonos sutarties peržiūrėjimo, lyderiams teko pasukti galvas ir dėl planuojamo ES biudžeto. Briuselis jį nori didinti, nors daugelio šalių narių vadovai mano, kad tai krizės metu būtų negarbinga.
Pasipiktinę ES išlaidumu
Europos Komisija ir Parlamentas jau kuris laikas siekia iš valstybių narių gauti beveik 6 proc. daugiau lėšų nei iki šiol. O dauguma ES narių, priverstos veržtis diržus, mano, kad biudžeto augimas turėtų apsiriboti 2,9 proc.
Ypač Briuselio reikalavimai didinti biudžetą papiktino britus. Todėl Briuselyje Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono laukė sunkios derybos. Mat kitais metais, jei ES vadovai nutars padidinti mokesčius į Bendrijos kasą beveik 3 proc., britams teks mokėti 435 mln. svarų sterlingų daugiau nei dabar.
Kai kurie Konservatorių partijos nariai sakė, kad mokesčių mokėtojai apskritai neprivalo dengti išaugusio biudžeto. Opozicijoje esantys leiboristai irgi paragino Vyriausybę nemokėti papildomų pinigų, kurių reikalauja Briuselis. Tačiau D. Cameronas atrėžė iš pradžių bandysiąs ieškoti sąjungininkų Vadovų Taryboje, kurie palaikytų karpymą, o tik vėliau svarstysiąs, ar vetuoti naująjį biudžetą.
„Europos Parlamentas pasiūlė padidintą biudžetą, taigi pirma, ką turėjome padaryti, tai pasakyti, jog tai mums nepriimtina, antra, reikia suformuoti stiprią koaliciją Vadovų Taryboje, jog šie planai būtų atmesti", – prieš Vadovų tarybos posėdį sakė D. Cameronas.
Diplomatiniai žaidimai
Ne tik ES biudžetas, bet ir Lisabonos sutarties peržiūrėjimas vakar buvo visų dėmesio centre. Idėją pakoreguoti sutartį pasiūlė vokiečiai ir prancūzai, dosniausiai šelpę bankrutuojančius graikus, siekdami išvengti krizės euro zonoje.
Vokiečiams ir prancūzams būtina britų parama. Britai reformų sutartį iki šiol vertino skeptiškai ir svarstė surengti referendumą šiuo klausimu. Tačiau susitikimo išvakarėse britų Vyriausybės šaltiniai išdavė, kad D.Kameronas nebesvarsto referendumo idėjos. Neva geriausia išeitis šiuo metu - palaikyti vokiečius ir prancūzus reformuojant Lisabonos sutartį, o mainais į tai prašyti Berlyno ir Paryžiaus paremti britų siūlomą ES biudžeto įšaldymą.
ES biudžetą išpūtė Lisabonos sutartis. Remiantis ja, buvo sukurtos ES prezidento, užsienio reikalų ministro pareigybės, bendra ES diplomatinė tarnyba.
ES planuoja, kad diplomatiniame korpuse dirbs per 7 tūkst. valdininkų. Jiems išlaikyti per metus reikės daugiau nei 5,8 mlrd. eurų. 10 mln. eurų jau skirta naujo pastato, kuriame įsikurs diplomatinis korpusas, statyboms.
Plečiantis biurokratiniam aparatui, Europos Komisija dar pavasarį paprašė ES valstybių padidinti Bendrijos biudžetą 6 proc.
ES narės mano, kad biudžetą pakaktų padidinti 2,9 proc. ES vadovai stipriai griežtina finansų drausmę
Europos Sąjungos viršūnės Briuselyje susitarė dėl plataus finansų drausmę visame bloke griežtinančio plano, kuris laikomas didžiausia permaina nuo to laiko, kai buvo įvestas euras. Europos Sąjungos šalių lyderiai taip pat sutarė, jog būtina įkurti nuolatinį fondą krizės ištiktoms euro zonos šalims gelbėti.
Pasak LTV naujienų tarnybos, tai sistemą drebinanti reforma. Iki šiol sankcijos galėjo būti taikomos tik toms euro zonos narėms, kurių biudžeto deficitas peržengdavo 3 proc. ribą. Dabar jų bus imamasi, jeigu atsiras požymių, kad šalies ekonominė politika yra pavojinga.
Šaliai bus suteikti šeši mėnesiai padėčiai ištaisyti, po to bus taikomos sankcijos – gali būti nutrauktos Europos Sąjungos subsidijos. Europos Sąjunga tikrins kiekvienos šalies biudžetų projektus – tam, kad nebūtų perdaug nukrypta nuo normos.
Liūto dalį į euro zonos ir apskritai į Europos Sąjungos bendrą aruodą įnešanti Vokietija diktavo savo sąlygas.
„Aš taip pat kelsiu balsavimo teisės atėmimo klausimą šalims, kurios nesilaiko finansų drausmės. Lisabonos sutartyje užsimenama apie tokias priemones šalims, kurios pažeidžia Europos Sąjungos principus. Mano nuomone, kai keliamas pavojus eurui, mūsų ekonomikai, taip pat pažeidžiamos Europos Sąjungos vertybės“, – Vokietijos kanclerę Angelą Merkel cituoja lrt.lt.
Kad sutiktų dėl nuolatinio fondo krizės ištiktoms šalims gelbėti, Vokietija kėlė Lisabonos sutarties pataisų sąlygą. Ją palaiko Prancūzija.
Lietuvos Prezidentė sakė, jog jei paaiškėtų, kad kito teisinio kelio nėra ir dėl to sutartų visos šalys, Lietuva taip pat palaikys tokį siūlymą.
Nors visos šalys sutiko, jog būtinos naujos taisyklės, kad nepasikartotų tokia krizė kaip Graikijos, netrūko aštrių pareiškimų, kol galop pritarta Europos Sąjungos prezidento Hermano van Rompuy parengtam veiksmų planui, kuris numato griežtas sankcijas ir kontrolę.
Nors susitikimo Briuselyje darbotvarkėje biudžeto klausimas nebuvo numatytas, Didžiosios Britanijos premjeras atvyko su savo siūlymu.
„Europos Komisijos ir Europos Parlamento nuomone, kitų metų biudžetą reikia didinti 6 proc. Manau, tai visai nepriimtina, kai Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Jungtinė Karalystė, turi priimti sudėtingus sprendimus dėl savo biudžetų“, – teigė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas D. Cameronas.
Didžiosios Britanijos premjeras buria bendraminčius, kad paremtų jo siūlymą – savaitgalį į savo užmiesčio rezidenciją kviečia Vokietijos kanclerę, kitą savaitę į Londoną atvyks Prancūzijos prezidentas. Šiemetinis Europos Sąjungos biudžetas - 123 milijardai eurų.
