Aljanso dviejų dienų susitikimo Hagoje išvakarėse paskelbtame pareiškime K. Starmeris pažymėjo, kad jo vyriausybė sieks šį įsipareigojimą įgyvendinti iki 2035 metų.
„Šiuo ypatingo neapibrėžtumo laikotarpiu turime veikti vikriai, greitai ir aiškiai suvokdami nacionalinius interesus, kad užtikrintume dirbančių žmonių saugumą ir apsaugotume juos“, – sakė K. Starmeris.
„Tai galimybė sustiprinti mūsų įsipareigojimus NATO ir skirti daugiau investicijų šalies saugumui ir atsparumui stiprinti“, – pridūrė jis.
JK vyriausybė pareiškė, jog tikisi, kad 32 NATO sąjungininkės sutiks iki 2035 metų išlaidas pagrindiniams kariniams poreikiams padidinti iki mažiausiai 3,5 proc. BVP, o dar 1,5 BVP skirti platesniems su saugumu susijusiems klausimams, pavyzdžiui, kibernetiniam saugumui ir infrastruktūrai.
Šiuo kompromisiniu susitarimu siekiama nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris ne kartą ragino Amerikos sąjungininkes smarkiai padidinti išlaidas gynybai.
NATO vadovas Markas Rutte yra sakęs, kad 5 proc. BVP išlaidos gynybai ir saugumui yra būtinos siekiant atgrasyti Rusijos agresiją.
Pirmadienį jis šį įsipareigojimą dėl išlaidų gynybai pavadino „dideliu šuoliu, kuris yra ambicingas, istorinis ir labai svarbus siekiant užtikrinti mūsų ateitį“.
Vasarį K. Starmeris buvo pažadėjęs pagrindines Jungtinės Karalystės išlaidas gynybai iki 2027 metų padidinti iki 2,5 proc. BVP, o ketvirtojo dešimtmečio pradžioje – iki 3 procentų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
