Pagal turimus leidinio duomenis, nuo 2010-ųjų Didžioji Britanija prekiavo ginklais su 39 šalimis iš 51, kuriuos, remiantis „Freedom in the world“ organizacijos duomenimis, yra laikomos „ne laisvomis“. O taip pat 22 šalimis iš 30, kurios yra patekusios į pačios Didžiosios Britanijos „turinčių problemų su žmogaus teisėmis“ sąrašą.
Ginklai keliauja į Artimuosius Rytus
Dvi trečiosios britų ginkluotės per šį periodą buvo parduotos Artimųjų Rytų šalims, kurių nestabilumas kelia teroro išpuolių riziką tiek pačioje Didžiojoje Britanijoje, tiek ir visame Vakarų pasaulyje.
Britų Prekybos ir investicijų tarnybos (UK Trade and Investment) parengta ataskaita rodo: šalis per pastaruosius 10 metų vidutiniškai pardavė daugiau ginklų, negu Rusija, Kinija ar Prancūzija. Tik JAV lenkė ją pagal pardavimus.
„JK yra viena didžiausių ginklų eksportuotojų ir užima antrąją vietą globaliame reitinge per pastaruosius 10 metų, tuo pačiu tapdama lydere pagal šį rodiklį Europoje,“ – pažymima ataskaitoje.
Didžiosios Britanijos valdžia problemų neįžvelgia
Ministrai, kurie yra atsakingi už eksporto licencijų tvirtinimą, tikina, kad dabartinė sistema yra skaidri, o jie anksčiau yra atšaukę leidimus eksportui – pavyzdžiui, į Rusiją ar Ukrainą.
Tačiau šalies vyriausybė ignoravo siūlymus prekiauti ginklais represyviems režimams, įskaitant ir vieną iš daugiausiai ginklų pasaulyje importuojančią Saudo Arabiją, kurią JT kaltina numanomu karo nusikaltimų vykdymu karinės operacijos Jemene metu. Ir Europos parlamentas, ir kitos tarptautinės organizacijos rekomenduoja nutraukti ginkluotės eksportą į autokratines valstybes. Tačiau britų valdžia tikina, ji neįžvelgia Saudo Arabijos „nusikaltimų“.
Bombarduojami ir civiliai, ir ligoninės
Sauditų vadovaujama koalicija bombarduoja „Gydytojai be sienų“ atstovaujamas ligonines, taip pat mokyklas ar vestuvines eisenas, rašoma „Independent“. Bombarduojami ir maisto pramonės pastatai, todėl Jemenas patiria nemažą maisto produktų stygių.
Žmogaus teisių apsaugos organizacijos teigia, kad yra įrodymų dėl tikslinių smūgių civilių gyvenamiesiems rajonams. Koalicijos atstovai jau pradėjo tyrimą dėl kelių incidentų, tačiau nuolat tvirtina, kad „jie visiškai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės vykdant karinę operaciją Jemene“.
Prekiaujama su „nelaisvomis“ šalimis
Laikraštis „Independent“ ir organizacija „Campaing against the arms trade“ („Kampanija prieš prekybą ginklais“) atliko tyrimą, kuriame teigiama, kad nuo 2010 iki 2015 metų režimams, organizacijos „Freedom House“ priskirtiems „nelaisviems“, buvo išskirta licencijų ginkluotei už 10 mlrd. svarų. Išvardintos tokios šalys, kaip Kinija, Omanas, Turkmėnija ir Jungtiniai Arabų Emiratai.
Maža to, dar už 7,9 mlrd. svarų buvo parduota ginklų šalims, kurios yra „prioritetiniame žmogaus teisių sąraše“, sudarytame pačios Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijoje. Šiame sąraše išvardintos šalys yra pasižyminčios „ypač sudėtinga situacija ir dažnais žmogaus teisių pažeidimais“.
Šio sąrašo pirkėjai: Saudo Arabija, kuriai buvo parduodamos bombos, raketos ir naikintuvai, Izraelis, kuris gavo nepilotuojamus lėktuvus ir skaitmeninius taikiklius, taip pat Bahreinas, kuriam buvo tiekiami kulkosvaidžiai. Šturmo ginklai buvo parduoti Maldyvų saloms, o Turkmėnija sugebėjo įsigyti patrankų ir amunicijos.
Ginkluotę naudojantys režimai
„Campaing against the arms trade“ atstovas Andrew Smithas perspėjo, kad britų ginklų eksporto prekeivių priklausomybė nuo abejotinų režimų gali gerokai mažinti Jungtinės Karalystės valdžios galimybes įsikišti žmogaus teisių pažeidimo atveju.
„Šie bauginantys skaičiai rodo britų užsienio politikos veidmainiškumą. Valdžia nuolat tikina, kad jos veiksmai yra nukreipti (užtikrinti) žmogaus teises ir demokratiją, tačiau ji ginkluoja ir palaiko vienus iš labiausiai represyvių režimų pasaulyje. Britų ginklų poveikis matyti Jemene, kur mūsų naikintuvai ir bombos atlieka pagrindinį vaidmenį sauditų vadovaujamos koalicijos vykdomoje operacijoje,“ – kalbėjo visuomenininkas leidiniui „Independent“.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybės, kurios užsakinėja ginklus iš Didžiosios Britanijos, gali tikėtis, jog ši „pro pirštus“ žiūrės į žmogaus teisių pažeidimus šiose šalyse.
„Karo veiksmų zonose nėra tokio dalyko, kaip ginkluotės kontrolė, ir nėra jokių galimybių sužinoti, kaip tie ginklai yra panaudojami. Daugybė ginkluotės rūšių buvo parduotos Rusijai ir Libijai. Ginklų galiojimo laikotarpis dažnai būna daug ilgesnis, negu politinė situacija ar valdžioje esantys asmenys, kuriems jie buvo parduoti,“ – pasakoja ekspertas.
Oficiali valdžios nuomonė – „viskas numatoma“
Oficialūs valdžios atstovai leidiniui pranešė, kad ginklų eksporto taisyklės yra „pakankamai griežtos“.
„Vyriausybė itin rimtai vertina ginklų eksporto kontrolę, ir jos veiklą reglamentuoja vienas iš pačių patikimiausių institutų pasaulyje. Mes įdėmiai tiriame kiekvieną sandorį dar pirminiame etape, ir kiekviena užklausa yra tikrinama remiantis Europos Sąjungos ir nacionalinės eksporto-licencijavimo politika“, – teigiama gynybos ministerijos pranešime.
Ministerijos atstovai tikina, kad išduodant eksporto licenciją yra numatoma ir tai, kaip bus naudojama ginkluotė, o rizikos, susijusios su žmogaus teisių pažeidimais, yra vienos iš lemiančių sandorio sėkmę.
