Sprogimas jūrų poligone netoli Nionokso kaimo įvyko rugpjūčio 8-ąją. Archangelsko srities valdžia patvirtino, kad regione trumpam buvo padidėjęs radiacijos lygis. Vėliau valdžios pranešimas buvo pašalintas. Oficiali Gynybos ministerijos versija – tragedija įvyko „išbandant skystą reaktyvinį variklį“.
„Baza“ šaltinių teigimu, avarija įvyko raketos bandymo metu. Paleidus iš jūros platformos naują įrenginį, sugedo variklis, ir raketa nukrito į jūrą. Ją iškėlus iš dugno įvyko sprogimas.
Tragedijos metu žuvo penki rusų mokslininkai, dar trys buvo sužeisti, tačiau jų gyvybėms pavojus negresia.
Fizikai: sprogo baterija
Oficialus Rusijos federalinio branduolinio centro paaiškinimas buvo paviešintas rugpjūčio 11-ąją miesto informaciniame leidinyje „Koliučij Sarov“. Valdžios atstovų komentaras taip pat buvo parodytas per vietos televiziją.
Jų teigimu, mokslininkų žūties priežastimi tapo „nedidelio dydžio branduolinio energijos šaltinio sprogimas“. „Rosatom“ teigimu, tai buvo branduolinė baterija. Pasak regioninėje televizijos studijoje kalbėjusių valdininkų, sprogimas įvyko ne pakrantės poligone, kaip anksčiau tvirtino Rusijos gynybos ministerijos atstovai, o pačioje Baltojoje jūroje. Jų teigimu, naujo įrenginio bandymai buvo vykdomi pastaruosius metus.
„Tie žmonės ne sykį dalyvavo analogiškuose darbuose ir visuomet gaudavo rezultatą. Tragiškų atsitiktinumų ir neapibrėžtumų grandinė ir… nutiko. Pirminis tyrimas rodo, kad jie (žuvusieji), kovojo dėl to, kad perimtų situaciją į savo rankas. Tačiau, deja, tai nepavyko. Mums nepavyko visko numatyti, nepavyko pažvelgti taip giliai, kad išgautume rezultatą“, – „Fontanka“ cituojamas branduolinių tyrimų centro vadovas Valentinas Kostiukovas.
Kokį konkrečiai ginklą išbandė Rusijos mokslininkai, nepaisant dalinio atvirumo, fizikai nesiryžo įvardinti. Praėjusiais metais „Kommersant“ rašė, kad šis branduolinių tyrimų centras dalyvauja „neriboto skrydžio atstumo tarpkontinentinės raketos“ kūrime. Gali būti, kad tai yra tas pats daug triukšmo visame pasaulyje sukėlęs Vladimiro Putino pristatytas „Burevestnikas“ – branduolinį užtaisą galinti nešti raketa, galinti įveikti neribotą atstumą ir faktiškai neaptinkama dabartinių priešraketinių sistemų.
„Kurti tokią raketą yra kvailystė“
„The New York Times“ kalbintų ekspertų teigimu, tokia avarija rodo problemas, su kuriomis susiduria naujoji Rusijos ginklavimosi programa.
Amerikiečių spec. tarnybos mano, kad tragedija Rusijos jūrų poligone įvyko išbandant raketos „Burevestnik“ (NATO įvardijama kaip „SSC-X-9 Skyfall“) prototipą.
Rusų kariuomenės konstruktorių teigimu, ši raketa galėtų pasiekti bet kurį planetos tašką dėl įrengtos branduolinės energijos baterijos. Savo ataskaitose Pentagonas jau anksčiau pažymėjo, kad dėl neprognozuojamos skrydžio trajektorijos „Burevestnik“ taptų praktiškai neįveikiama grėsme JAV priešraketinėms gynybos sistemoms Aliaskoje ir Kalifornijoje, kurios yra skirtos saugoti amerikiečius nuo balistinių raketų.
Vienintelis šio rusų bandymo skirtumas nuo ankstesniųjų „Burevestnik“ nesėkmių yra tas, kad šįkart žuvo mažiausiai septyni asmenys (amerikiečių teigimu, žuvo du kariškiai ir penki „Rosatom“ inžinieriai). JAV žvalgyba šiuo metu svarsto, ar Kremlius ryšis toliau tęsti nesėkmėmis paženklintą projektą.
NYT teigimu, V. Putinas labai daug tikisi iš šios sparnuotosios raketos su branduoliniu varikliu. Šios šalies kariniai strategai mano, kad naujos technologijos galėtų būti Rusijos atsakas į amerikiečių karinę galią.
Tačiau nepriklausomi ekspertai tokio tipo raketas vertina labai skeptiškai. JAV branduoliniu varikliu varomų raketų bandymus nutraukė dar 1950-1960 metais.
Rusijos kosminės politikos instituto vadovas Ivanas Moisejevas dar po pernykštės V. Putino kalbos, kurioje pirmą sykį buvo paminėta ši raketa, pareiškė, kad „tokie dalykai neegzistuoja ir yra nerealūs“.
Iš esmės tą patį „New York Times“ pakartojo ir JAV mokslininkų federacijos ekspertas Ankitas Panda, kuris pavadino bandymus sukurti raketą su branduoliniu varikliu „kvailyste“. Jis priminė, kad JAV atsisakė šios programos dėl jos ribotumo ir pernelyg didelės rizikos.
Tragediją Baltojoje jūroje naktį iš pirmadienio į antradienį netikėtai pakomentavo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „JAV daug išmoko iš Rusijos raketo sprogimo. Pas mus yra panašios, tačiau šiuolaikiškesnės technologijos. Rusijos „Skyfall“ sprogimas privertė žmones netoli objekto ir už jo ribų nerimauti. Negerai!“ – rašė savo „Twitter“ paskyroje D. Trumpas.
Uždraudė plaukti laivams
Nepaisant to, kad radiacijos padidėjimas, bent jau oficialiais duomenimis, buvo fiksuojamas tik valandą po tragedijos, sprogimo vieta Baltojo jūroje buvo „uždaryta“. Jokie laivai ten negalės plaukti iki rugsėjo 10-osios. Tokį sprendimą priėmė Rusijos kariuomenė. Bendras „uždaros teritorijos“ plotas – 230 kvadratinių kilometrų.
Severodvinsko ir Archangelsko vaistinėse buvo iššluotas jodas. Žmonės puolė pirkti šią priemonę nuo radiacijos, kai tik sužinojo apie įvykusią nelaimę. Liudininkų teigimu, sužeistuosius iš karinės bazės į ligonines vežė su cheminės apsaugos kostiumais, reanimobilių durys buvo apvyniotos juosta.
Tai jau antrasis tragiškas „mokslinių tyrimų“ atvejis šiais metais Rusijoje. Birželį sprogimas ir vėliau kilęs gaisras pražudė povandeninio įrenginio „Lošarik“ įgulą. Viena iš galimų kilusio gaisro priežasčių – baterijos sprogimas.
