Per Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunole vykusią akistatą su buvusiu Bosnijos serbų prezidentu Radovanu Karadžičiumi Bosnijos musulmonas papasakojo apie tai, kaip bosniakams buvo liepiama išsikasti sau patiems kapus, o po to serbų kovotojai šaltakraujiškai jiems perpjaudavo gerkles.
Buvęs Bosnijos serbų lyderis R. Karadžičius yra kaltinamas genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui. Byrant Jugoslavijai, jo įsakymu 1992 metais Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje pradėtas vykdyti etninis valymas.
62 metų Ahmetui Zuličiui pavyko išgyventi Bosnijos serbų vykdomus etninius valymus ir išvengti mirties sulaikymo centruose.
Buvęs kasyklos darbuotojas pasakojo, kaip Bosnijos serbai apšaudė musulmonų namus Sanski Moste, šiaurės vakarų Bosnijoje. Bosniakai buvo apsupti 1992 metų birželį ir laikomi itin prastomis sąlygomis. Jie buvo nuolat mušami, o kai kurie tiesiog nužudyti.
„Du vyrai mus spardydavo į vieną kūno vietą, o kitas su lazda daužydavo per galvą, kol prarasdavai sąmonę“ - pasakojo vyras, kuriam buvo sulaužyti šonkauliai. Be to, serbai sulaužė vyro ranką, kai šis atsisakė vykdyti nurodymą padaryti kryžiaus ženklą.
„Kai šalia būdavo vaikų, policininkai man uždėdavo antrankius ir vaikai ant manęs treniruodavosi karate judesius“ - pasakojo A. Zuličius.
Be to, raštiškame liudijime jis atskleidė, kaip 1992 metų birželio 22 dieną jis buvo nugabentas į Krivą Cestą. A. Zuličiui ir 20 kitų vyrų buvo išdalinti kauptukai ir kastuvai. Tuo metu Bosnijos serbų kariai nerūpestingai sėdėjo netoliese ir užkandžiavo, gėrė vei juokėsi.
„Jie davė man kauptuką ir liepė išsikasti sau kapą. Aš girdėjau žmones spiegiant ir šaukiant. Aš mačiau Ibro Eminičių, kai jam buvo perpjauta gerklė“ - teigė A. Zuličius.
A. Zuličius teigė, kad gerkles bosniakams perpjaudavo vietinis mėsininkas. Jis teismo dokumentuose apibūdinamas kaip nevisiškai sveikos psichinės būklės. A. Zuličius teigė, kad visi, kurie bandė bėgti, buvo nušaunami.
„Kai atėjo mano eilė, jis prispaudė peilį mano pasmakrėje ir laikė jį ten. Po to jis šiek tiek pajudino peilį, kad įpjautų mano odą ir aš pradėjau kraujuoti“ - pasakojo A. Zuličius. Jis buvo išgelbėtas paskutinę minutę, kai įsikišo jo mokytoju kažkada buvęs serbas, kuris buvo kartu su kovotojais. A. Zuličius buvo sumuštas, grasinta išprievartauti jo šeimą, virš galvos paleistas šūvis. Vėliau vyras buvo grąžintas į Sanski Mosto sulaikymo centrą.
„Išgyvenome tryse, visi kiti buvo nužudyti. Aš tebeturiu randą toje vietoje, kur buvo bandyta perpjauti mano gerklę“ - teigė A. Zuličius.
Jis pasakojo ir apie tai, kaip kaliniai vienas po kito mirė, kai juos buvo bandoma pervežti į Manjacos sulaikymo centrą. Ten A. Zuličius buvo smarkiai sumuštas ir jį išgelbėjo tik tai, kad Raudonasis kryžius išsireikalavo, kad jo darbuotojams būtų leista apžiūrėti kalinį.
