etninis valymas

Holivudo žvaigždė Angelina Jolie (Andželina Džoli) pasmerkė smurtą prieš musulmonus rohinjus Mianmare ir paragino šalies vyriausybę bei jos lyderę, Nobelio taikos premijos laureatę Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) nebetylėti. Sekmadienį vokiečių savaitraščiui „Welt am Sonntag“ A.Jolie sakė: „Absoliučiai aišku, kad armijos smurtas turi liautis ir kad pabėgėliams turi būti leista grįžti, ir kad rohinjams turėtų būti suteiktos pilietinės teisės.

 Etninis rohinjų valymas Mianmare nesiliauja. Vos per tris savaites iš šalies į kaimyninį Bangladešą pabėgusių žmonių skaičius artėja prie pusės milijono. Rohinjus ištikusi siaubinga humanitarinė krizė tik gilėja. Kiekvienas vandens gurkšnis čia aukso vertės. Tai rohinjų etninės grupės vaikai pabėgėlių stovyklose Bangladeše. Tačiau iš Mianmaro nuo mirties ir persekiojimo bėgantiems žmonėms čia trūksta ne tik vandens, bet ir maisto.

Turkijos ministras pirmininkas Redžepas Taipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) griežtai sukritikavo Izraelį Gazos konflikte ir apkaltino jį "etniniu valymu", praneša agentūra AFP. "Izraelis ignoruoja taiką šiame regione, trypia kojomis tarptautinę teisę ir vykdo etninio valymo kampaniją prieš tautą, - kalbėjo R. T. Erdoganas Ankaroje savo AK partijos deputatams.

Bosnijos ir Hercegovinos valstybinės tyrimų ir apsaugos agentūros (SIPA) darbuotojai pirmadienį suėmė 68 metų serbą Savą Babičių, įtariamą kariniais nusikaltimais per 1992–1995 metų konfliktą Bosnijoje, praneša „RIA Novosti“. Policijos operacija buvo surengta šalies rytuose, Bratunaco miesto rajone. S. Babičius konflikto metu vadovavo Bosnijos Serbų respublikos armijos karinei policijai.

Stambulo teismas pirmadienį nuteisė Oguną Samastą, armėnų kilmės Turkijos žurnalisto Hranto Dinko žudiką, 22 metus ir 10 mėnesių kalėti. O. Samastas 2007 metų sausio 19-ąją nušovė tuomet 52 metų amžiaus H. Dinką, kuris buvo dviem kalbomis – turkų ir armėnų – leidžiamo savaitraščio „Agos“ steigėjas ir vyriausiasis redaktorius. H. Dinkas rašė apie armėnų žudynes Osmanų imperijoje XX amžiaus pradžioje, apibūdindamas jas kaip genocidą. Turkija tai iki šiol kategoriškai neigia.

Kirgizijoje praėjus metams nuo didžiausių tautinių skerdynių, įtampa vėl išaugo, baiminantis, kad kirgizų ir uzbekų nesutarimai gali vėl virsti smurtu. Įtakingiausios žmogaus teisių organizacijos sako, kad kirgizų dominuojama vyriausybė įtampą tik didina, nes dėl pernykščių įvykių persekioja uzbekus. Prezidentė kaltina neįvardijamas užsienio jėgas.

1998 m. kovo 26 d. tuometinis Azerbaidžano prezidentas Heidaras Alijevas išleido dekretą dėl azerbaidžaniečių patirto genocido. Šiame dokumente pirmą kartą oficialiai paskelbta valstybės politinė pozicija apie įvairių kaimyninių valstybių vykdytą azerbaidžaniečių genocidą paskutiniųjų 200 metų laikotarpyje. Nuo 1998 metų kovo 31-oji oficialiai minima kaip azerbaidžaniečių genocido diena. Ši diena kasmet minima ne tik Azerbaidžane, tačiau ir daugelyje kitų valstybių.

Per Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunole vykusią akistatą su buvusiu Bosnijos serbų prezidentu Radovanu Karadžičiumi Bosnijos musulmonas papasakojo apie tai, kaip bosniakams buvo liepiama išsikasti sau patiems kapus, o po to serbų kovotojai šaltakraujiškai jiems perpjaudavo gerkles. Buvęs Bosnijos serbų lyderis R. Karadžičius yra kaltinamas genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui.